Pastaruoju metu Lietuvoje kilę net keli dideli pramoniniai gaisrai parodė, kaip svarbu žmonėms, gyvenantiems tokių objektų kaimynystėje, žinoti, kaip elgtis nelaimės atveju. Kokios mūsų šalyje veikiančios pramonės įmonės yra potencialiai pavojingos ir ką turėtume žinoti įvykus avarijų jose?

Teodora RAŠIMAITĖ

Pavojingųjų objektų Lietuvoje sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius – Lietuvos pavojingųjų objektų, kuriuose pavojingųjų medžiagų kiekiai prilygsta nustatytiesiems kvalifikaciniams kiekiams taikant žemesniojo ir aukštesniojo lygių reikalavimus ar juos viršija, planinių patikrinimų grafiką. Paprastai sakant, pavojingaisiais laikomus objektus priešgaisrinės apsaugos tarnyba tikrina iš anksto, pagal nustatytą planą, t. y. nelaukiama, kol įvyks nelaimė.

Pavojingųjų objektų sąraše – iš viso 48 įmonės. Kaip galima suprasti iš sudėtingos įsakymo formuluotės, daliai objektų taikomi žemesniojo lygio reikalavimai (tokių Lietuvoje yra 28), daliai – aukštesniojo (jų yra 20). Visą pavojingųjų objektų sąrašą galima rasti Lietuvos Vyriausybės portale. Paminėsime tik tiek, kad tarp objektų, kuriems taikomi žemesniojo lygio reikalavimai, – sprogmenų sandėlis, trąšų sandėliai, naftos produktų terminalai, Vilniaus termofikacinė elektrinė, dujų terminalai, porolono gamykla, „Toksika“ – pavojingųjų atliekų tvarkymu užsiimanti bendrovė, o tarp objektų, kuriems taikomi aukštesniojo lygio reikalavimai, – naftos ir skystųjų energijos produktų terminalai, ginkluotės gamykla ir kt.

Įdomu tai, kad sąraše nurodyta, kada pavojingieji objektai buvo tikrinti, o prie kiekvieno objekto skelbiama visuomenei svarbi informacija: parašyta, kuo įmonė užsiima, kokie saugos reikalavimai taikomi ir – svarbiausia – kokios pavojingosios medžiagos ten laikomos bei kaip elgtis įvykus nelaimei. Taigi kiekvienas gali pasižiūrėti, koks pavojingasis objektas yra įsikūręs jo kaimynystėje, kokios medžiagos gali pasklisti ir t. t.

Ne tik įmonėse

Cheminių medžiagų paplitimas ir jo valdymas – svarbi vienos iš labiausiai patyrusių nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų Baltijos aplinkos forumo tema. Tiriamos įvairioms terpėms ir individams (vandeniui, orui, paukščiams ir kt.) pavojingos cheminės medžiagos, apie tai informuojama visuomenė, įmonėms rengiami seminarai apie cheminių medžiagų tvarkymą, populiarinamos gamtai palankesnės medžiagos.

Vienas iš vykdytų projektų – supažindinimas su Europos Sąjungos cheminių medžiagų politika, vadinamuoju REACH reglamentu (REACH – Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals (liet. cheminių medžiagų registravimas, įvertinimas, patvirtinimas ir apribojimas) santrumpa). Cheminių medžiagų gamintojai ar importuotojai, į Europos ekonominę erdvę įvežantys toną ar daugiau cheminių medžiagų per metus, turi tai užregistruoti atitinkamoje duomenų bazėje. REACH reglamentas taikomas visoms cheminėms medžiagoms – ir toms, kurių reikia pramoniniams procesams, ir naudojamoms kasdieniame gyvenime, pavyzdžiui, dažuose, valymo produktuose, drabužiuose, balduose, elektros prietaisuose. Todėl jis turi įtakos daugumai Europos ekonominės erdvės įmonių.

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų ekspertas Gražvydas Jegelevičius pabrėžia, kad cheminė tarša – labai plati tema. „Taip, įmonės teršia, ir tai – jokia paslaptis, tačiau nemažai susirūpinimą keliančių medžiagų galima aptikti ir mūsų aplinkoje, pavyzdžiui, būstuose, buitinės chemijos spintelėse“, – teigia ekspertas ir priduria, kad tokių medžiagų sąrašas nuolat pildomas.

Be to, žmones veikia ne viena kuri nors cheminė medžiaga, o vadinamasis toksiškas kokteilis. Pavyzdžiui, valymo priemonėse būna chloro ir amoniako, oro gaivikliuose – naftos produktų, formaldehido, degant smilkalams į aplinką išsiskiria benzeno, policiklinių aromatinių angliavandenilių. Pastarieji yra vienas dažniausių oro teršalų, susidarančių deginant dujas, dyzeliną ir kt.

Ką reikia žinoti?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Civilinės saugos planavimo ir koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Kasparas Večerskis, paklaustas, ką reikia žinoti gyvenantiesiems šalia cheminį pavojų keliančio objekto, pirmiausia atkreipia dėmesį, kad kilus cheminės taršos pavojui labai svarbu veikti greitai. „Pavojingosiomis medžiagomis užterštoje teritorijoje negalima valgyti, gerti, rūkyti. Svarbu nepanikuoti, perspėti artimuosius, kaimynus. Jei nurodyta evakuotis iš užterštų teritorijų, tai ir būtina daryti“, – teigia civilinės saugos specialistas.

Pasak pašnekovo, pavojingosios cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtina saugoti šias kūno dalis. „Kvėpavimo takams ir akims apsaugoti dėvėkite viso veido kaukę su sudėtiniu filtru arba pusės veido kaukę ir apsauginius akinius. Lauke dėvėkite respiratorių, užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba pridenkite burną ir nosį drėgnu rankšluosčiu. Odai apsaugoti geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė: vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai, guminiai batai. Užsimaukite pirštines, kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų.

Nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos nurodyta kryptimi vengdami žemesnių vietų. Jei kryptis – nenurodyta, judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną, ir tik atviromis vietomis – venkite daubų, uždarų kiemų, siaurų gatvelių, krūmais tankiai apaugusių vietų. Eidami per užterštą vietovę nekelkite dulkių, nesilieskite prie pastatų sienų, tvorų, kitų daiktų, nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten kaupiasi pavojingosios medžiagos. Pasitraukite į aukštesnes vietas, lipkite į viršutinius aukštus“, – aiškina K. Večerskis.

Pasirūpinkite ir kaimynais

Civilinės saugos specialistas primena, kad, prieš išeinant iš namų ar kitų patalpų, jei tektų evakuotis, reikia išjungti vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždaryti langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždengti vėdinimo angas. Būtinai reikia pasiimti būtiniausius daiktus: pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus vaistus, dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatus, diplomus, nuosavybės dokumentus), pinigus (grynuosius, korteles), vertybinius popierius, brangenybes, šeimos relikvijas, kelias nuotraukas, ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms), geriamojo vandens, reikalingų drabužių (pagal sezoną), tualetinius reikmenis, asmeninės apsaugos priemones (jei turite), nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginių elementų, žiebtuvėlį ar degtukų, mobilųjį telefoną, įkraunamą nešiojamąją bateriją.

„Neužmirškite savo kaimynų – pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti neįgaliaisiais, vienišais seneliais ar mažamečiais vaikais, esančiais namuose be tėvų. Jei ne – padėkite jiems arba praneškite bendruoju pagalbos telefonu“, – dėsto K. Večerskis.

Išėjus iš užterštos zonos, prieš įeinant į švarias patalpas, reikia nusivilkti viršutinius drabužius, nusiauti batus, viską sudėti į polietileninį maišą ir nunešti jį toliau nuo gyvenamųjų patalpų. Tuomet reikia nusiprausti duše ir persirengti švariais drabužiais. Ką daryti su sudėtais į maišą užterštais drabužiais ir avalyne, jums patars savivaldybės civilinės saugos skyriaus specialistai.

„Jei gyventojams rekomenduojama likti namuose, kuo skubiau išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris. Pakilkite į viršutinį namo aukštą, nes, kaip minėta, daugelis pavojingųjų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose“, – pabrėžia pašnekovas.

Pavojingiausios medžiagos

Dažniausiai inhaliacinį apsinuodijimą (pro kvėpavimo takus) sukelia amoniakas ir chloras. Amoniakas – aštraus kvapo dujos, lengvesnės už orą. Avarijos metu išsiliejęs amoniakas išgaruoja ore per 10–15 min., o jo mišinys su oru gali sprogti net nuo kibirkšties, užsidega nuo atviros ugnies. Apsinuodijimo amoniaku požymiai – akių peršėjimas, ašarojimas, kosulio priepuoliai, galvos svaigimas, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas. Apsinuodijęs asmuo būna neramus, blaškosi, prarandama sąmonė, prasideda traukuliai.

Chloras – gelsvai žalsvos spalvos, aštraus kvapo, 2,5 karto už orą sunkesnės dujos. Jis kaupiasi žemose vietose, tuneliuose, šuliniuose ir ten gali laikytis keletą dienų. Žmogui pavojingas įkvėpus ar jo patekus ant odos ir akių gleivinės. Ši medžiaga dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, sukelia sausą kosulį, dusulį, skausmą krūtinės ląstoje, akių peršėjimą, ašarojimą. Nuo jos žmogų pykina, sutrinka judesiai. Patekęs ant odos chloras ją nudegina. Esant didesnei koncentracijai, žmogus pradeda dusti ir miršta.

Pirmoji pagalba apsinuodijus šiomis medžiagomis – laukiant greitosios medicinos pagalbos, išnešti ar išvesti nukentėjusįjį iš užterštos patalpos, atsegti apykaklę, kad patektų gryno oro. Jei nukentėjusysis – nesąmoningas, reikia jį paguldyti ant šono, kad neužspringtų (jei vemia). Sustojus kvėpavimui, širdies veiklai, būtina gaivinti.
Kai amoniako garų patenka į akis, ne trumpiau kaip 5–10 min. reikia jas kuo skubiau plauti nestipria vandens ar fiziologinio tirpalo srove. Burną ir gerklę taip pat būtina skalauti vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.

Didžiausios ekologinės nelaimės Lietuvoje

* Viena didžiausių ekologinių nelaimių įvyko 2020 m., beje, ne dėl neatsakingumo ar nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių – viena didžiausių ekologiškumą deklaravusios „Grigeo“ grupės įmonių „Grigeo Klaipėda“ leido nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Aplinkai buvo padaryta 60 mln. eurų žala.

* Iki šiol didelės ekologinės nelaimės kildavo dažniausiai dėl avarijų. Didžiausia yra laikoma 1989 m. trąšų gamykloje „Achema“ ištikusi nelaimė. Išsiliejęs amoniakas pakenkė didžiuliams miškų plotams, tūkstančių žmonių sveikatai. Kilus gaisrui, žuvo 7 žmonės, 50 buvo sužeista.

* 2000 m. Vaidotų geležinkelio stotyje nuo bėgių nuriedėjus kelioms cisternoms su dyzeliniais degalais, į aplinką ištekėjo apie 200 tonų naftos produktų. Aplinkai padaryta žala siekė 1,7 mln. eurų.

* 2001 m. įvyko avarija Būtingės naftos terminale ir padarė 724 tūkst. eurų žalą. Būtingės naftos terminale trūko povandeninė transportavimo žarna, kuria nafta tekėjo į Norvegijos tanklaivį „Catherine Knutsen“. Išsiliejo apie 59 tonas naftos ir ji užteršė 4,7 tūkst. kvadratinius metrus Baltijos jūros paviršiaus.

* 2002 m. kilo gaisras padangų saugojimo aikštelėje Trakų rajone. Sudegė apie 3 tūkst. senų padangų. Gamtai padaryta žala siekė 5,8 mln. eurų.

* „Orlen Lietuva“ 2009 m. paleido į aplinką dyzelino po to, kai bebras pragraužė nelegalią dyzelino vagių įrengtą žarną. Žala įvertinta 2 mln. eurų. Naftos produktais buvo užteršti prie paukščių apsaugai svarbių teritorijų priskiriami Šaltosios ir Vyžuonos upeliai bei jų slėniai. Kelerius metus vykę avarijos likvidavimo darbai įmonei „Orlen Lietuva“ kainavo apie 1,5 mln. eurų. Aplinkosaugininkai apskaičiavo, kad aplinkai buvo padaryta 2,9 mln. eurų žala. Buvo užteršti vandens telkiniai, žemės paviršius ir gilesni jos sluoksniai, krito laukiniai gyvūnai.

* 2016 m., trūkus dviem kanalizacijos vamzdžiams, nevalytos nuotekos subėgo į Nerį. Žala – 630 tūkst. eurų. Tąsyk Vilniaus mieste buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Kaip nustatė tyrimą atlikusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, avarijos kaltininkai – tuo metu statyto biurų pastato „Green Hall 3“ projektuotojai ir statybos darbus vykdę rangovai. Dėl jų kaltės griuvo atraminė siena. Iš viso per dvi dienas į aplinką pateko apie 200 tūkst. kubinių metrų nevalytų nuotekų.

* 2017 m. buvo nustatyta, kad „Kauno vandenys“ leido nevalytas nuotekas į Nemuną. Žala aplinkai siekė 4,6 mln. eurų.

* 2019 m. kilo gaisras Alytaus padangų perdirbimo gamykloje. Gamtai buvo padaryta 5,3 mln. eurų žala. Gaisrą 10 dienų gesino 300 ugniagesių, Alytuje buvo paskelbta ekstremalioji situacija.

Projektą „Visuomenės saugumas - mūsų visų rūpestis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 5500 Eur.