„Interneto platformoje pirkau sijoną. Susirašiau su pardavėju, kuris nebuvo labai kalbus. Jis atsiuntė nuorodą, kurią paspaudusi galėjau susimokėti už savo pirkinį. Pirkau pirmą kartą, viskas atrodė tvarkingai, niekas įtarimų nesukėlė. Paspaudžiau nuorodą ir ketinau atlikti mokėjimą. Nors mano pirkinys kainavo 10 eurų, SMART ID pastebėjau, kad bankas nori nuskaityti 250 eurų. Mokėjimo nepatvirtinau. Susisiekiau su pardavėju, kuris tikino, kad įvyko klaida ir turėčiau mokėjimą pakartoti. Tada sulaukiau skambučio iš banko. Darbuotoja mane informavo, kad jie užblokavo pavedimą, nes pinigai būtų siunčiami į Ganą“, - apie savo susidūrimą su internetiniais sukčiais pasakoja vilnietė Karolina.

Tai tik viena iš daugelio istorijų. Laimei, neteisėtą bankinę operaciją pastebėjo finansinė institucija ir merginos lėšos buvo apsaugotos. Deja, taip nutinka ne visada.

Remiantis Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2023 metais policijos įstaigose buvo registruotos 3999 nusikalstamos veikos dėl sukčiavimo, o per 8 šių metų mėnesius užregistruota 3220 sukčiavimo atvejų, dėl kurių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai.

Kam gresia pavojus?

Nors vyrauja nuomonė, kad sukčių aukomis tampa senjorai, pastaraisiais metais vis daugiau jaunų ir technologijas išmanančių žmonių susiduria su sukčiavimo atvejais internete.

Šiuolaikiniai sukčiai išnaudoja socialinių tinklų platformas, elektroninį paštą, skelbimų svetaines ir net žinučių programas, siekdami gauti prieigą prie žmonių asmeninės informacijos ar finansinių išteklių. Todėl svarbu žinoti apie sukčių veikimo metodus ir imtis priemonių apsisaugoti nuo jų.

Kaip veikia šiuolaikiniai sukčiai?

Bene vienas dažniausių sukčiavimo būdų yra fišingas, kuomet apgavikai siunčia elektroninius laiškus ar žinutes, apsimesdami žinomomis įmonėmis, pavyzdžiui bankais, socialinių tinklų platformomis ar elektroninėmis parduotuvėmis.

„Pamenu, kaip anksti ryte iš Instagramo gavau žinutę apie autorinių teisių pažeidimą (ang. copyrights violation). Kadangi buvau tikra, kad nieko pažeisti negalėjau, nusprendžiau prie šio klausimo sugrįžti vėliau. Po pietų į elektroninį paštą, vienas po kito, pradėjo eiti keisti laiškai. Jų buvo tiek daug, kad nepamenu, ar netyčia ko nors nepaspaudžiau. Vėliau pastebėjau, kad nebegaliu prisijungti prie savo paskyros. Kitą dieną gavau laišką, kuris buvo pavadintas „Aš turiu tavo instagramą“ (ang. „I have your Instagram“). Už paskyros grąžinimą sukčiai prašė pinigų. Kadangi nebuvau nuomonės formuotoja, nenaudojau jos verslui ir turėjau apie 1000 sekėjų, nusprendžiau nusikaltėliams nemokėti. Paskyrą turėjau kurti iš naujo“, - apie prarastą socialinio tinklo anketą pasakoja vadybininke dirbanti Indrė.

Kitas paplitęs sukčiavimo būdas – netikros internetinės parduotuvės. Pirkėjai, patikėję apgaulingais pasiūlymais, perveda pinigus, bet negauna užsakytų prekių.

Taip pat populiarios yra investicinės apgavystės. Sukčiai žada didelę grąžą tiems, kas sutiks investuoti į įvairias platformas, kriptovaliutas ar kitas schemas. Deja, taip jie tik siekia išvilioti pinigus.

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

Jei tapote sukčių auka, svarbu veikti greitai. Pirmiausia kreipkitės į savo banką arba mokėjimo paslaugų tiekėją. Užblokuokite mokėjimus ir sustabdykite prieigą prie sąskaitų.

Kitas žingsnis – praneškite apie sukčiavimo atvejį teisėsaugos institucijoms arba Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai.

„Susidūrę su sukčiais gyventojai turi nedelsdami pranešti apie tai policijai telefonu 112 arba pateikti pranešimą svetainėje epolicija.lt. Tai padės efektyviau ir greičiau nustatyti nusikaltėlius”, - sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Miglė Sokolnikaitė.

Jei jūsų finansinė informacija buvo nutekinta, stebėkite savo sąskaitas ir atlikite visus reikiamus veiksmus tam, kad užkirstumėte kelią tolesniam sukčiavimui.

Kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių?

Geriausia apsauga yra prevencija. Apsisaugoti nuo sukčių internete nėra lengva, tačiau Lietuvos Policija dalinasi keliomis svarbiomis taisyklėmis, kurios gali padėti sumažinti riziką.

„Nepriimkite žaibiškų sprendimų. Nemokėkite grynųjų ir neperveskite į nurodytas banko sąskaitas pinigų nežinia kam. Teisėsaugos pareigūnai, bankų ir kitų įstaigų darbuotojai neturi teisės ir niekuomet telefonu neprašo pateikti asmens duomenų, banko kortelių, generatorių, elektroninės bankininkystės prisijungimo kodų, slaptažodžių ir kitos jautrios informacijos“, - pabrėžia policijos atstovai.

Neatsakykite į įtartinus pranešimus ir skambučius. Labai atsargiai vertinkite ir tikrinkite bet kokius prašymus atlikti mokėjimus, kurie gaunami elektroniniu paštu ar kitais elektroniniais kanalais.

„Atkreipkite dėmesį į gramatines klaidas laiške. Sukčiai dažnai imituoja patikimų įmonių elektroninio pašto adresus apkeisdami vietomis simbolius. Pavyzdžiui, vietoje „gmail“ elektroninio pašto adresas pasibaigia „gamil“ ar panašiai. Įtarimų turėtų sukelti ir laiško pradžioje rašoma „Gerb. Pone / Ponia, įmonės paprastai kreipiasi į savo klientus vardu ir pavarde. Elektroninis laiškas turėtų sukelti įtarimų, jeigu prašoma kažką „patvirtinti“ – tokie laiškai dažnai siunčiami iš suklastotų siuntėjo adresų“, - įspėja Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Miglė Sokolnikaitė.

Taip pat kritiškai turėtų būti vertinamos elektroniniu formatu gaunamos nuorodos. Įvertinkite jų autentiškumą. Tai galima padaryti užvedus pelytę ant adreso, bet jo nespaudžiant. Nuorodoje neturėtų būti matomas kitos svetainės adresas.

Saugokite save ir savo duomenis. Neatskleiskite jų nepažįstamiems asmenims, atsargiai vertinkite bet kokius mėginimus juos išgauti. Būkite budrūs ir laikykitės pagrindinių saugumo taisyklių.

BNS inf.