Vargu ar kas džiaugiasi sugedus šaldytuvui, viryklei ar skalbyklei. Net jei gedimas siejamas su žala, kai su ja susijusias išlaidas kompensuoja draudimo įmonė, tai nėra nei malonu, nei patogu. Reikia pasirūpinti taisymu arba ieškoti naujo daikto, o sugedusiuoju, kurio nutarėme nebetaisyti, atsikratyti. Draudikai primena, kad apsidrausti galime ne vien draudimo sutartimi, bet ir nepamiršdami keleto svarbių taisyklių, prižiūrėdami elektronikos prietaisus.

Partnerių turinys

Net 35 mln. tonų kasmet išmetami prietaisai ES – pataisomi

„Taisydami sugedusius elektronikos prietaisus prisidedame prie elektronikos atliekų mažinimo. ES duomenimis, galimų suremontuoti gaminių išmetimas turi didžiulį poveikį aplinkai – tai sudaro net 35 mln. tonų atliekų ES kasmet. Neatsitiktinai teisė į remontą yra vertinama kaip vienas svarbiausių žingsnių siekiant iki 2050 m. pereiti prie žiedinės ekonomikos, įgyvendinant Europos žaliojo susitarimo tikslus, bei tapti klimatui neutralia“, – sako Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas Linas Ivanauskas.

Pasak jo, rinktis taisyti elektronikos įrangą EPA jau daugelį metų iš eilės rekomenduoja, jeigu remontas neviršija 50 proc. naujo daikto kainos. Šios rekomendacijos veiksmingumą užtikrintų ir svarbios politinės priemonės.

Po remonto numatyta vienerių metų garantija

„Europos Sąjungos žingsnių šia kryptimi tąsa yra šių metų balandžio mėnesį EP priimta direktyva dėl teisės į remontą. Ji taikoma gaminiams, kuriuos įmanoma pataisyti. Tai įtvirtina tvaresnį vartojimą taisant gaminius, mažinant atliekų kiekius bei remiant remonto paslaugų sektorių. Be to, direktyva papildo ir naujas ES ekologinio projektavimo taisykles, orientuotas į gaminių tvarumą ir ilgaamžiškumą“, – pasakoja L. Ivanauskas.

Anot EPA vadovo, naująja „teisės taisyti“ direktyva siekiama, kad remontuoti prietaisus būtų galima patrauklesnėmis sąlygomis. Pavyzdžiui, sutaisius prekę, garantija privalėtų būti pratęsta vieneriems metams, o remonto metu turėtų būti siūlomi pakaitiniai prietaisai. Jei būtų nuspręsta, kad gaminys yra nepataisomas, kaip alternatyvą, vartotojai galėtų rinktis atnaujintą naudotą gaminį. Be to, vartotojai įgytų teisę remontuoti tokius gaminius kaip skalbimo mašinos, dulkių siurbliai ir išmanieji telefonai ir pasibaigus jų garantijos terminui. Bėgant laikui, įrangos sąrašas gali būti plečiamas.

Tiesa, ši direktyva mūsų šalyje įgys galios, kai šalyje jai bus sukurti atitinkami teisės aktai. Kol jų nėra, rinktis taisyti prietaisus lieka kiekvieno asmeninė tvarumo ir aplinkosaugos pozicija. Ji apima atsakomybę renkantis patvaresnius gaminius, laikantis naudojimo instrukcijų, draudžiant namų turtą, priimant sprendimą taisyti sugedusius.

Prietaiso gedimas gali būti ne toks skaudus, jei apsidrausite

Namų turto draudimo praktika netiesiogiai prisideda prie elektronikos atliekų mažinimo, nes draudimo išmoka tam tikromis sąlygomis kompensuoja didžiąją dalį arba ir visas remonto išlaidas. Kaip įrodymas – bendrovės „Lietuvos draudimas“ draudimo išmokų bendra suma dėl žalų, susijusių su įvairiais elektronikos prietaisų gedimais ir taisymu, vien pernai sudarė daugiau kaip 3,5 mln. eurų.

„Iš pradžių įvertiname, kokia yra remonto kaina ir ar ji ekonomiškai tikslinga. Jeigu tikslinga, nuostolio dydis prilygsta remonto kainai. Skiriant išmokas dar įvertiname besąlyginės išskaitos dydį ir kitus taisyklėse numatytus mažinimo aspektus. Už nepataisomą sugadinimą išmokos skiriamos, kai nėra galimybių suremontuoti įrangos taisymo įmonėje arba remontas yra ekonomiškai netikslingas“, – pasakoja „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas Andrius Stryla.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad yra aplinkybių, kada tokios išmokos neskiriamos – pavyzdžiui, elektronikos prietaisas ar jo dalys yra natūraliai susidėvėję dėl eksploatacijos, amžiaus. Elektronikos prietaiso sugedimo įvykis nėra draudžiamasis pagal draudimo taisyklių sąlygas. Rizika, pagal kurią sugedo prietaisas, nėra aprausta ir pan.

A. Stryla taip pat pastebi, kad dažniausia buitinės technikos žala yra buitinių prietaisų, turinčių stiklinius paviršius, dužimai, pvz. televizorių, stiklinių kaitlenčių ir orkaičių paviršių. Šių prietaisų stiklinių paviršių keitimo kainos dažniausiai viršija naujo daikto įsigijimo vertes.

Prietaisai gedo dėl netikėtai dingusios elektros

Liepos 28–29 dienomis Lietuvos gyventojams daug žalos pridarė audra. Dalis tokių žalų buvo elektronikos įrangos gedimai. Pagrindinė tokių gedimų priežastis – netikėtai dingusi elektros srovė. Tad sunkumų sukėlė ne vien tai, kad neliko elektros, bet ir dėl sugadintos įrangos.

Ar tektų taisyti sugedusį prietaisą, ar įsigyti naują – gaištamas laikas, skiriamos nenumatytos išlaidos, net jei dalis tokių išlaidų kompensuojama pagal draudimo sutartį. Kokie būtų pagrindiniai patarimai, kad tokių įvykių išvengtume ar sumažintume jų tikimybę? Draudimo bendrovės turto žalų strategijos ekspertas rekomenduotų keletą pagrindinių rizikos mažinimo priemonių: televizorius pritvirtinti ant sienos laikiklių, išjungti elektros prietaisus, gavus pranešimą apie planuojamus elektros tinklų remonto darbus, numatomas audras ar žaibavimą, nepalikti įjungtų nenaudojamų elektros prietaisų.

EPA primena, kad nepataisomų gedimų atvejais prietaisai gali būti perdirbti ir tapti žaliavomis naujų produktų gamybai. Kad taip nutiktų, visas elektronikos atliekas turėtume atsakingai šalinti specializuotame atliekų surinkimo tinkle. Smulkiosios elektronikos, baterijų ir dujošvyčių lempų atliekų konteinerius galima rasti prekybos centruose, bibliotekose ir kitose vietose. Čia galima pasinaudoti ir panaudotoms baterijoms ir dujošvyčių lempų atliekoms skirtais konteineriais. Tuo tarpu stambiosios elektronikos atliekas EPA iš namų surenka nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis www.epa.lt svetainėje.