Per pastaruosius ketverius metus grynųjų elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo aštuonis kartus ir šiandien jau viršija 13 tūkst. Visgi ekologiškas transporto priemones pasirinkusiems vairuotojams kyla ir dilema, kur jas krauti. Elektromobilių ekonomiškumą geriausiai leidžia išnaudoti krovimas namuose, už elektrą mokant pagal turimo tiekimo plano tarifus. Tačiau vartotojai, nusprendę įkrovimui naudoti buitiniam elektros lizdui skirtą kištuką, tokiu pasirinkimu greitai nusivilia. Ekspertai paaiškina, kodėl taip nutinka.

Žaliųjų energijos specialistas Julius Areška pastebi, kad pasvarstydami įsigyti elektromobilį vairuotojai apie įkrovimą neretai galvoja vadovaudamiesi dviem mitais.

Vieni nusprendžia, kad elektromobilis jiems nėra tinkamas, nes jo įkrovimas užtrunka palyginti ilgai. Kiti gi įvertina, kad važinėja gana retai, todėl gali taikstytis su lėtų įkrovimu naudojant buitinį elektros lizdą. Tačiau abu šie įsitikinimai yra klaidingi.

Rozetė – ne racionaliausias pasirinkimas

„Elektromobilius krauti tiesiog iš rozetės techniškai yra įmanoma, tačiau praktiškai toks pasirinkimas yra labai neefektyvus. Priklausomai nuo automobilio baterijų talpos, toks įkrovimas užtruktų mažiausiai 20 valandų. Kad ir kaip retai naudotumėmės automobiliu, su parą trunkančiu įkrovimu, matyt, taikstytis visgi nenorėtume“, – teigia J. Areška.

Dar blogiau tai, kad transporto priemonės įkrovimas iš buitinio elektros lizdo nėra saugus. Kraunamas elektromobilis naudoją visą įmanomą galią, todėl elektros linija patiria didelę apkrovą, tai trunka sąlyginai ilgai, todėl laidai gali pradėti kaisti ir namuose sukelti gaisrą.

Tiek įkrovimo greičio, tiek saugumo problemas gali išspręsti specialios įkrovimo stotelės. Privatiems vartotojams įprastai siūloma rinktis 11 kW arba 22 kW galios įrenginius. Paskaičiuoti, per kiek laiko tokios stotelės įkrautų elektromobilio bateriją nesudėtinga – tereikia jos talpą padalinti iš įkrovimo galios. Tai reiškia, kad 60 kWh talpos bateriją turintis elektromobilis, pavyzdžiui, „Volkswagen ID. 4“ 22 kW galios stotele nuo 0 iki 100 proc. būtų pakrautas per maždaug 3 val., o 11 kW stotele – per kiek daugiau nei 5 valandas.

Tiesa, visų pirma reikia pasitikrinti, ar turimos elektros įvado galios pakanka pasirinktai įkrovimo stotelei įrengti. Jei nepakanka, reikia kreiptis į bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) dėl įvado galios padidinimo.

„Yra dalis vartotojų, manančių, kad toks įkrovimo laikas yra ilgas. Tačiau pripažinkime, automobiliai didesnę paros dalį ne važiuoja, o stovi. Jei šis laikotarpis yra panaudojamas elektromobiliui krauti, tuomet laikas apskritai nėra gaištamas. “, – akcentuoja specialistas.

Įprastai ant sienos montuojamos privačios įkrovimo stotelės neužima vietos, turi apsaugas nuo viršįtampių ir viršsrovių, todėl elektromobilį prie jų galima prijungti ir ramiai palikti nakčiai – prisipildžius baterijai, krovimas nutrūks, o ryte automobilis bus paruoštas kelionei. Turint saulės elektrinę, elektromobilį ypač apsimoka krauti dieną ir tam naudoti realiu laiku generuojamą elektros energiją.

Gedimai – ypač reti ir išsprendžiami nuotoliu

Dalis vartotojų neretai mano, kad privačios įkrovimo stotelės įsirengimas pareikalaus didelių finansinių kaštų. Tačiau ir čia galioja dėsnis, kad visos naujos technologijos ilgainiui vystosi, darosi efektyvesnės ir pinga. Šiandien vienam elektromobiliui skirtą 22 kW galios stotelę galima įsigyti neišleidžiant nė 1 tūkst. eurų.

Be to, rinkoje atsiranda ir įkrovimo nuomos sprendimų. Tokiu atveju įrenginiams suteikiama ir remonto bei nemokamo keitimo garantija, tačiau J. Areška patikina, kad dėl galimų techninių stotelių gedimų vartotojai turėtų apskritai nesukti galvos, nes jie pasitaiko itin retai ir dažniausiai išsprendžiami per kelias minutes nuotoliniu būdu.

„Nuotoliu išsprendžiame 95 proc. problemų. Dažniausiai pasitaiko stotelių programinės įrangos užstrigimai, bet tuomet užtenka sistemą tiesiog perkrauti. Su stotelėmis susietų išmaniųjų programėlių naudotojai kartais susiduria su ryšio trikdžiais, kai stotelės būna įrengtos požeminiuose garažuose. Tačiau tai jau ne stotelių, o telefonų ir ryšio tiekėjų klausimai, į kuriuos tiesiog reikėtų atsižvelgti renkantis vietą stotelei“, – sako Julius Areška.