Karščiui vėl pliūptelėjus į Lietuvą, primename, kad turite saugoti ne tik save, bet ir savo augintinius.

Pagrindiniai pavojai tykantys augintinių vasarą:

– Perkaitimas. Nelaikykite gyvūno tiesioginėje saulėje, jei jau taip atsitinka, kad tenka išvesti jį į saulėkaitą, leiskite jam pabūti pavėsyje kas 30 min. Stebėkite, ar gyvūnas neperkaito. Pagrindiniai perkaitimo požymiai – sunkus dusulys, sausos arba ryškiai raudonos dantenos, tirštos seilės, vėmimas, viduriavimas, drebančios kojos. Pirmoji pagalba perkaitus gyvūnui – perkelkite jį į pavėsį arba vietą su oro kondicionieriumi. Ant jų galvos, kaklo ir krūtinės dėkite ledo paketus ar šaltus rankšluosčius arba liekite vėsiu (ne šaltu) vandeniu. Leiskite jiems išgerti nedidelį kiekį vėsaus vandens arba palaižyti ledo kubelius. Vežkite juos tiesiai pas veterinarą.

– Vedžiojimo laikas. Nevedžiokite šunų karščiausiu dienos metu, vedžiokite juos anksti ryte ir vakare. Tvankiomis dienomis, apribokite augintinių fizinę veiklą: atsisakykite įtemptų treniruočių, intensyvaus bėgiojimo, dūkimo ar pagalių, kamuoliukų gaudymo parke. Ilgai bėgdamas paskui dviratį karštu asfaltu, gyvūnas letenėles nusitrins iki kraujo.

– Automobiliai. Niekada nepalikite keturkojo įkaitusioje mašinoje, nes kyla didelė šilumos smūgio rizika. Gyvūnams pavojinga net ir 15 laipsnių šiluma. Kiekviena minutė tokiame „kalėjime“ gali būti lemtinga, o padariniai nebeatstatomi. Augintinio palikimas įkaitusiame automobilyje turi būti traktuojamas kaip „žiaurus elgesys“ ir apie tai reiktų pranešti atsakingoms tarnyboms. Keliaudami su augintiniais, jiems prisegti naudokite specialius diržus arba vežkite juos transportavimo dėžėse.

– Letenėlių apsauga. Vedžiokite šunis anksti ryte arba vėlai vakare, kai būna vėsiau. Venkite karštų paviršių tokių kaip asfaltas, smėlis, plytelės. Ilgai bėgiojant įkaitusia danga, augintinių kojų pagalvėlių oda perkaista, tampa skausminga, neretas pradeda šlubuoti. Pirmoji pagalba nudegus – šlapiu rankšluosčiu trinti letenėles. Pėdučių apsaugai naudokite vašką, vazeliną, specialius kremus arba uždėkite batukus.– Geriamas vanduo. Aprūpinkite augintinius gėlu vandeniu. Visada jo turėkite vaikščiodami ar keliaudami.

– Fejerverkai ir griaustinis. Palyginus su žmogaus, gyvūnų klausa yra 3-4 kartus stipresnė. Saliutai bei griausmai ypatingai baugina keturkojus, jie gali pabėgti. Augintinius rekomenduojame palikti saugioje namų aplinkoje.

– Chemikalai. Didelę grėsmę kelia įvairūs purškalai nuo vabzdžių, saulės apsauginiai kremai ir pan. Jei šuo paragavo cheminių medžiagų ar jose išsivoliojo, skubiai nuskalaukite kailį po tekančiu vandeniu su geriamosios sodos tirpalu ir sugirdykite druskos tirpalo, skatinkite vėmimą. Stebėkite, kad gyvūnai nesuėstų žiurknuodžių ar šiukšlių nuo žemės, kas gali būti apsinuodijimo priežastimi. Pastebėję, kad gyvūnas apsinuodijo, nedelsiant kreipkitės pagalbos į veterinarą!

– Erkės ir blusos. Suaktyvėjusios vasarą, jos perneša sunkiai įveikiamas ligas. Po pasivaikščiojimų gamtoje atidžiai patikrinkite keturkojų ausis, kaklą akis, nasrus, pėdučių pagalvėles, nes šiose vietose erkės įsisega dažniausiai. Aptikus erkę, tinkamai ją ištraukite (pincetu suėmus, sukant prieš laikrodžio rodyklę). Beveik visus metus rekomenduojama naudoti apsaugos nuo erkių priemones. Siekiant išvengti blusų antplūdžio, kruopščiai valykite namuose esančius kilimus, minkštus baldus, gyvūnų guolius, paklotėlius.

– Vandens sauga. Venkite maudynių stovinčio vandens telkiniuose, neleiskite jo lakti, nes gali kilti alerginių odos reakcijų (dermatitai, niežulys, paraudimai) bei žarnyno infekcijų, apsinuodijimo rizika. Keturkojui paragavus dumblių, pažeidžiama centrinė nervų sistema, sutrinka inkstų ar kepenų veikla. Prevencija: grįžę namo, gyvūną nuprauskite su specialiu šampūnu. Nepalikite keturkojų be priežiūros prie vandens telkinių ar baseinų, nes jie gali pasiklysti ar net nuskęsti, o plaukiojant laiveliu – aprenkite ryškios spalvos gelbėjimosi liemenę. Eidami į paplūdimius stebėkite ženklus ar ten augintiniai yra pageidaujami.

– Apsauga nuo saulės. Dažniausiai saulėje nudega trumpakailiai ir šviesiaplaukiai gyvūnai. Nuo karštų spindulių nukenčia mažiau plaukuotos vietos, pvz., nosis, pilvas, ausys, pėdutės. Negydomi nudegimai gali sukelti net odos vežį. Apsaugai rinkitės specialiai naminiams keturkojams skirtus kremus: be cheminių priedų, su bent SPF 30 vandeniui atsparia apsauga.

– Neskuskite savo augintinių. Kailis yra natūrali gyvūnėlių apsauga nuo karščio vasarą (vėsina) ir nuo šalčio žiemą (šildo). Ilgo kailio šunis vasaros mėnesiais galite apkirpti, bet jokiu būdu neskuskite plikai. Plaukų sluoksnis saugoja nuo saulės nudegimų ir perkaitimo.Pasirūpinkite ne tik keturkojo draugo apsauga nuo karščio, bet ir jo saugumu kiekvieną dieną. Nepamirškite gyvūno paženklinti, atlikti reikalingus skiepus. Namuose patariame turėti augintinio pirmosios pagalbos vaistinėlę, jei gyvūnas netikėtai susižeistų ar blogai pasijaustų.