Dažnas darbdavys, priimdamas darbuotoją į darbą, nustato jam įvairius apribojimus, kuriuos vadina susitarimu dėl nekonkuravimo. Tačiau pradėjus gilintis į sąlygas paaiškėja, kad gali būti kalbama ir apie konfidencialumą, komercinę paslaptį arba apskritai apie lojalumą konkrečiai įmonei ar vadovui. Svarbu suprasti, kad nekonkuravimas, konfidencialumas, komercinė paslaptis ar lojalumas nėra tas pats. Taigi, kuo svarbi nekonkuravimo sutartis ir kada ją verta sudaryti.

Natalja Kobzevienė

Nekonkuravimas yra darbuotojo apribojimas technologijas, paslaugas, produktus naudoti komerciniais tikslais ne kaip įmonės darbuotojui. Jei produktas, technologija ar paslauga yra užpatentuoti bendrovės vardu – visiškai aišku, kad naudoti tai komerciniais tikslais draudžiama neturint susitarimo.

Tačiau dažniausiai nepatentuojama tai, dėl ko prašoma nekonkuruoti. O nekonkuruoti prašoma siekiant gauti pelno iš savo verslo ir visi niuansai vyksta dėl prarastos ekonominės naudos. Todėl darbdavys, prieš rašydamas nekonkuravimo sutartį, turėtų įvertinti, ar sumokėta kaina už nekonkuravimą nebus didesnė už planuojamą gauti ekonominę naudą.

Nekonkuravimas ir franšizė

Nekonkuravimas – tai ne tik santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo. Tai gali būti ir du atskiri subjektai. Tokiu atveju sudaroma franšizės sutartis ir ekonominė nauda tik papildomai pridedama prie įmonės pardavimų. Tačiau riboti verslo laisvės per griežtai negalima. Ir vėl kyla klausimai, kiek kainuos tinkamos franšizės vykdymo kontrolė – kas mažina gaunamą galutinę ekonominę naudą.

Darbuotojo darbo funkcijų vykdymas ir konkuravimas

Darbo kodekso 38 straipsnis numato susitarimo dėl nekonkuravimo pagrindines sąlygas: susitarimas sudaromas darbo sutarties vykdymo laikotarpiui ir ne ilgiau kaip dvejiems metams po darbo sutarties pasibaigimo.

Tokį susitarimą galima sudaryti tik su darbuotoju, turinčiu tam tikrų žinių ar sugebėjimų, kurie gali būti pritaikyti konkuruojančioje veikloje. Nekonkuravimo kompensacijos dydis yra ne mažesnis kaip 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Susitarimas negalioja, jei darbdavys daugiau kaip du mėnesius vėluoja sumokėti sutartą nekonkuravimo mokestį.

Ar naujausios technologijos – įmonės išskirtinumas

Šiuolaikinė rinka nuolat atsinaujina: naujos žinios bei technologijos, nauji verslo sprendimai, procesų automatizavimas, informacijos laikymas elektroninėje erdvėje, besikeičiančios darbo jėgos pozicijos, verslo veikimas užsienyje, dirbtinis intelektas. Dabar mes gyvename labai greitai besikeičiančiame pasaulyje.

Dažnai tai, kas šiandien teikia privalumą rinkoje – rytoj gali tapti visiems žinoma informacija. Tačiau pasirašius nekonkuravimo sutartį, darbdavio pareiga mokėti nekonkuravimo mokestį niekur nedingsta. Laikyti pasauline naujove įmonės nuosavybę galima tik užpatentavus veiklą. Todėl bendrovėms neverta įrašyti į nekonkuravimo sutartį naudojamų technologijų bei organizacinių verslo procesų.

Kiek nekonkuravimas kainuoja darbdaviui

Į nekonkuravimo susitarimo sudarymo, vykdymo ir galimo ginčo procesą darbdavys turėtų atsižvelgti labai rimtai bei įvertinti savo finansines galimybės ne tik šiuo metu, bet ir keleriems metams į priekį. Tokios sutarties pasirašymas – ne tik susitarimo formos parinkimas, užpildymas ir pasirašymas. Tai ir kasmėnesinis pinigų mokėjimas ne „už darbą“, kuris nepriklauso nei nuo darbuotojo darbo funkcijų vykdymo rezultato, nei nuo įmonės finansinių galimybių.

Taip pat reikia užtikrinti nuolatinę priežiūrą pagal vidaus kontrolės taisykles, darbuotojų žinių vertinimą po kvalifikacijos kėlimo, naujų produktų ar technologijų, paslaugų diegimo. Ir, žinoma, kainuoja teisininkų paslaugos.

Visa tai įmonei sudaro didelę finansinę naštą. Todėl labai ribotas pareigybių ratas, išskirtinės sąlygos, finansinės atsargos ir nuolatinis siekimas visų rinkos naujovių sukuria pagrindą sudaryti nekonkuravimo sutartį.

Dėl nekonkuravimo sutarta, bet susitarimas neveikia

Po nekonkuravimo sutarties sudarymo praėjus tam tikram laiko tarpui, darbdavys gali pastebėti, kad susitarimo nesilaikoma. Tam gali būti keletas priežasčių: tiesiog visi šį susitarimą pamiršo, darbdavys praleido terminus sumokėti nekonkuravimo mokestį, darbuotojas iš kitų šalių gavo tokią sumą, kad gali padengti netesybų išlaidas savo darbdaviui ir vis tiek liks su ekonomine nauda.

Tokiais atvejais vėl reikia grįžti bei peržiūrėti nekonkuravimo sutarties sąlygas, darbuotojų darbo funkcijas, vidines apsaugos sistemas, kreiptis į teisininkus, teisėsaugą. Tai vėl reiškia papildomas išlaidas, kurios mažina gaunamą įmonės pelną.

Pagal Finansinės apskaitos įstatymo nuostatas, darbdavys turi nuolat prižiūrėti veiklą, darbuotojų funkcijas, dokumentų gavimą, išrašymą, judėjimą. Todėl laiku neatlikta prevencija – tai darbdavio kaltė.

Neįvertinus pagrindinių aplinkybių, nekonkuravimo sutartis gali tapti žlugdančia verslą priemone. Prieš sudarant nekonkuravimo sutartį, reikėtų tiksliai naudoti terminologiją bei numatyti konkretų objektą, dėl kurio tariamasi.