Prasidėjo neilgai truksiantis saldžiųjų trešnių sezonas, tad nepamirškite paskanauti šių tamsiai raudonų uogų. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad esminių skirtumų tarp trešnių ir lietuviškuose soduose augančių vyšnių nėra: tiek vyšniose, tiek trešnėse gausu skaidulų, polifenolių ir vitamino C.

Ne tik desertams

Nors įprasta trešnes skanauti šviežias, o vyšnias panaudoti gaminant įvairius desertus, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė skatina jas valgyti nepadorotas.

„Uogų sezonas nėra ilgas, tad įtraukite jas į kasdienį vasaros mitybos racioną – skaninkite pusrytinę košę, jogurtą ar varškę, mėgaukitės šviežiomis. Yra studijų apie tai, kad vyšnios mažina lėtinius uždegiminius procesus ir oksidacinį stresą, jos naudingos esant padidėjusiam kraujo spaudimui. Bet vienas įdomesnių ir daug kam nežinomų dalykų yra tai, kad vyšnios naudingos žmonėms, kankinamiems nemigos. Mat vyšnios iš kitų uogų išsiskiria tuo, kad jose yra triptofano, oksitocino bei melatonino, kurie turi įtakos miego kokybei.“

Be to, vyšnios turi nemažai vitamino C, daug skaidulinių medžiagų, karotinoidų, jose randama ir organizmui naudingo kalio. „Tai sąlyginai nekaloringa uoga, nes 100 g vyšnių yra vos 50 kalorijų. Trešnės nedaug kaloringesnės – tokiame kiekyje yra 60 kalorijų“, – apie vyšnių privalumus kalba gydytoja dietologė dr. E. Gavelienė.

Trešnėse fruktozės daugiau nei vyšniose

Vasara puiki uogų skonių ir spalvų įvairove – net ir trešnės būna geltonos, rausvos ar tamsiai raudonos spalvos. Pasak gydytojos dietologės, jų spalva priklauso nuo skirtingų uogose esančių fitochemikalų: „Lyginant angliavandenių kiekį šiose uogose, trešnėse fruktozės yra daugiau: 100 gramų uogų – 12 gramų, kai vyšniose – 8 gramai. Tiek vyšnios, tiek trešnės labiausiai mums naudingos dėl polifenolių, skaidulų, vitamino C gausos. Taip pat naudingos jose esančios mineralinės, biologiškai aktyvios ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos.“

Ekspertė pasakoja, kad vyšnios tinkamos vartoti žmonėms, turintiems padidėjusią cholesterolo koncentraciją kraujyje. „Joms pirmenybę turėtų teikti sergantys diabetu, nes jose mažiau fruktozės, o trešnes vertėtų skanauti saikingai. Sveikiems žmonėms taip pat dera laikytis rekomenduojamos paros uogų normos – neviršyti 300 gramų. Suvalgykite tą stiklinaitę uogų atsižvelgiant į savo pojūčius, nes kai kam rūgštokos vyšnios gali paveikti jautrų skrandį“, – pataria E. Gavelienė.

Norintiems pasiruošti atsargų žiemai, gydytoja dietologė patarė sveikas ar sutrintas uogas šaldyti arba džiovinti, bet nevirti: „Pramoniniu būdu džiovintos uogos dažnai išmirkomos sirupe, tad vertėtų įvertinti etiketėse nurodytą cukraus kiekį. Geriausiai rinktis liofilizuotas uogas.“

Kaip išsirinkti ir ilgiau išlaikyti namuose

Pirmasis šviežių trešnių derlius prekybos centrus pasiekė jau gegužės mėnesį, dažniausiai jomis galima mėgautis nuo birželio iki rugpjūčio mėnesio. Renkantis šviežias trešnes parduotuvėse, rekomenduojama jas gerai apžiūrėti. Rinkitės sunokusias, nesuglebusias ir tvirtas uogas. Svarbu atkreipti dėmesį į jų kotelius: jie turėtų būti žali, nes geltoni koteliai rodo, kad uogos jau gali būti pernokusios. Uogas geriausia skanauti šviežias, tačiau šiek tiek prailginti jų galiojimo laiką ir namuose jomis mėgautis kiek ilgiau padės keletas gudrybių.

Jei nesiruošiate trešnių valgyti iš karto – išimkite jas iš pakuotės ir apžiūrėkite ar ant uogų nėra pelėsio (tokias uogas pašalinkite). Tuomet sveikas uogas perdėkite į stiklinį ar kitą sandarų indą, išklotą popieriniu rankšluosčiu ir laikykite šaldytuve, vaisiams bei daržovėms skirtame stalčiuje. Vėsioje temperatūroje šviežios uogos išsilaikys ilgiau. Dar vienas triukas – nenuskabykite trešnių kotelių bei plaukite jas tik prieš pat vartojimą, tokį kiekį, kokį planuojate suvalgyti. Sunokusias bei tvirtos tekstūros trešnes dar galima ir užšaldyti.