Kaitrios saulės ir šilto oro išsiilgę Lietuvos gyventojai įpusėjus vasarai aktyviai traukia į pajūrį, paežeres arba į šiltuosius kraštus. Net lietuviška vasara gali atnešti ne ką mažesnius karščius nei šiltieji kraštai. Na, o išvykos į svečias šalis vasaroti reiškia ir drastiškus temperatūros bei klimato pokyčius, kuriuos atlaiko ne kiekvieno keliautojo organizmas. Draudikai įspėja, kad temperatūros „žirklės“ dažniausiai sukelia staigias organizmo reakcijas.

Pasak draudimo ekspertės Viktorijos Katilienės, du trečdaliai dehidratacijos atvejų išvykose atsiranda dėl gastroenterito, kiek mažiau dėl saulės smūgio.

„Dehidratacija gali ištikti dėl karšto klimato, aukštos temperatūros, keliautojui neįprasto kasdienio režimo bei egzotiško maisto“, – aiškino V. Katilienė.

Vaikai nusilpsta greičiausiai

Dažniausiai su dehidratacija susiduria vyresnio amžiaus žmonės, taip pat sergantieji diabetu, vartojantys diuretikus, kraujo spaudimą reguliuojančius vaistus ar kitus medikamentus. Į rizikos grupę, anot draudimo bendrovės atstovės, įtraukti ir kūdikiai bei vaikai, kadangi jie kelionėse dažnai serga gastroenteritu, kuris pasireiškia simptomais, sukeliančiais dehidrataciją.

Šeimos gydytojas Julius Dabkus atkreipė dėmesį, jog poilsiautojai su kūdikiais ir mažais vaikais turėtų būti ypač atsargūs.

„Mažų vaikų organizme vandens yra daugiau nei suaugusiųjų, o ir jų medžiagų apykaita vyksta sparčiau, todėl dehidratacijos simptomai jiems pasireiškia daug greičiau nei suaugusiesiems. Tėvai kelionėse turėtų itin atidžiai prižiūrėti vaikus ir nuolat rūpintis, kad šie gertų pakankamai vandens. Taip pat reikėtų keliaujant pasiruošti galimiems dehidratacijos atvejams: turėti probiotikų ir elektrolitų, o pasireiškus simptomams atostogaujantieji turėtų nerizikuoti ir kreiptis profesionalios pagalbos į medikus“, – sakė šeimos gydytojas.

Stiprus troškulys – pirmasis signalas

Pasak J. Dabkaus, skysčių netekimas aktualus ir besiilsintiems Lietuvoje, ir keliaujantiems į užsienį.
Iš anksto žinant, kad teks ilgai būti lauke esant aukštai temperatūrai ar užsiimant aktyvia fizine veikla, svarbu imtis dehidratacijos prevencijos priemonių ir stebėti savo savijautą.

„Iš pradžių dehidratacija gali pasireikšti stipriu troškuliu, išdžiūvusia burna, galvos svaigimu ar silpnumu, širdies virpėjimu ir „permušimais“. Kiti požymiai – sumažėjęs prakaito ir šlapimo kiekis, tamsesnė šlapimo spalva, taip pat rodo, jog organizmui trūksta skysčių“, – vardijo J. Dabkus.

Gydytojas perspėjo, jog pastebėjus kurį nors iš šių simptomų reikėtų gerti daug skysčių, geriausia –negazuoto mineralinio vandens, o būklei negerėjant ar kūno temperatūrai pakilus virš 38 laipsnių, atsiradus vangumo ar silpnumo jausmui, sutrikus kalbai, skubiai kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. Jo teigimu, itin didelis vandens kiekio organizme praradimas ekstremalioje situacijoje gali baigtis ir mirtimi.

„Ilgo stacionarinio gydymo dehidratacijos atvejais dažniausiai nereikia, tačiau daugumai reikalinga skysčius atstatanti lašinė. Todėl tenka praleisti gydymo įstaigoje nuo pusdienio iki kelių parų, vėliau rekomenduojamas poilsis viešbutyje, taigi atostogų pramogų laikas gerokai sutrumpėja,“ – sakė draudimo bendrovės atstovė.

Diagnozei galima užbėgti už akių

Anot J. Dabkaus, esant karštam orui, geriausia gerti vėsų, tačiau ne ledinį mineralinį vandenį be angliarūgštės, atsivėsinti gali padėti ir ledai iš vaisių sulčių.

„Labiausiai vengti reikėtų gėrimų, turinčių kofeino ar alkoholio, nes šios medžiagos skatina skysčių šalinimą iš organizmo. Skysčius gerti reikia net ir tada, kai troškulio nejaučiame, nes tinkamą skysčių kiekį organizme būtina palaikyti nuolat“, - patarė šeimos gydytojas.

Jo teigimu, atostogaujant šalyse, kur temperatūra perkopia 30 laipsnių šilumos, suvartojamą vandens ir kitų skysčių kiekį reikia gerokai padidinti.

„Išvengti perkaitimo taip pat padeda laisvi, šviesių spalvų drabužiai, galvos apdangalas. Esant poreikiui, gali padėti vėsus dušas ar drėgnas rankšluostis. Vykstant į kelionę labai svarbu tinkamas planavimas, reikėtų sekti orų prognozes bei atitinkamai susiplanuoti veiklas. Karščiausiu paros metu, nuo vidurdienio iki 16 val., geriausia vengti aktyvios fizinės veiklos, pasiieškoti pavėsio ir vėjo perpučiamos vietos“, – kalbėjo J.Dabkus.

Gydytojo teigimu, būtino per parą išgerti vandens kiekio apimtys skiriasi, priklausomai nuo žmogaus svorio, amžiaus, veiklos, tačiau vidutiniškai karštą dieną reikėtų išgerti iki 2 litrų vandens. Atostogaujant karštomis dienomis vandenį reikėtų gerti net ir tuomet, kai nejaučiamas troškulys. Ypač savrbu pasirūpinti, kad reikiamą skysčių kiekį gautų vaikai ir pagyvenę žmonės.