Nors jau skaičiuojame dienas, kada miestuose bus išjungtas šildymas, specialistai siūlo neatsipalaiduoti ir nedelsiant imtis priemonių, kurios leis pasiruošti ateinančiam šildymo sezonui. Panašu, jog energijos kainos greitai nesikeis, o sutvarkius šilumos ūkį galima sunaudoti net iki 35 proc. mažiau energijos.

Šildymo kainos išliks aukštos

Šis šildymo sezonas tapo tikru išbandymu visiems šilumos vartotojams. Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos duomenimis, šildymo sezono pradžioje (2021 m. rugsėjis) biokuro kaina buvo didesnė 64,3 proc., o dujų – net 222,2 proc. nei prieš metus. Tai atsispindėjo ir šilumos kainose.

Dėl susiklosčiusių geopolitinės situacijos, vargu ar verta tikėtis, kad kitų metų šildymo sezoną pasitiksime su mažesnėmis kainomis. Tačiau, pasak specialistų, daugiabučių gyventojai gali patys imtis iniciatyvų, kurios leis gerokai sumažinti šilumos nuostolius.

„Pastatų modernizavimo procese dalyvaujame jau daugelį metų ir turime daug pavyzdžiu, kai vien sutvarkius daugiabučio šildymo sistemą, atlikus taip vadinamą mažąją renovaciją, sutaupoma iki 35 proc. šilumos energijos. Esant dabartinėms šilumos kainoms kalbame apie tikrai didelius pinigus“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ sakė „Danfoss“ projektų vadovas Saulius Blaževičius.

Specialistai sutaria, jog siekiant taupyti energiją ir gerinti gyvenimo kokybę, visus daugiabučius būtina modernizuoti. Tačiau tai yra didelės investicijos, aktyviai šiame procese dalyvaujanti valstybė kasmet gali paremti tik tam tikrą skaičių projektų, tad, panašu, šis procesas dar užtruks.

Laukiant tikrosios modernizacijos, bet kuris daugiabutis gali susitvarkyti šildymo sistemą. Šių darbų kaina, specialistų vertinimu, sudaro iki 10 proc. pilnos modernizacijos sąmatos, tačiau leidžia sutaupyti iki 35 proc. šilumos.

Dalis šilumos išleidžiama į lauką

„Viena didžiausių senų daugiabučių problemų – nesubalansuoti šilumos srautai. Tuo metu kai vienuose butuose žmonės šąlą, kitų gyventojai kaista. Siekiant išlaikyti higienos reikalavimus, namo administratorius priverstas didinti šilumos srautą visam namui, kad šalčiausiuose būstuose būtų išlaikyta bent minimali leidžiama temperatūra. Tuo tarpu didžioji namo dalis gauna šilumos perteklių, kurį išleidžia per langus“, - pastebi S. Blaževičius.

Pirmas darbas, kurį turėtų atlikti bet kuris daugiabutis – įsivertinti paties šilumos mazgo būklę. Šiuolaikinis šilumos mazgas turi būti automatizuotas, kad automatiškai pagal lauko temperatūrą tiektų aukštesnę ar žemesnę termofikato temperatūrą.

Antrasis žingsnis – subalansuoti šilumos srautą tarp stovų, įrengiant balansinius ventilius, kad kiekvienas gautų tą patį šilumos kiekį. Senuose namuose dažnai pasitaiko, jog arčiausiai šilumos punkto esanti laiptinė gauna didžiausią kiekį šilumos, o toliau termofikatas patenka vis labiau atvėsęs.

Trečiasis etapas – paskirstyti šilumą tarp aukštų įrengiant termoreguliatorius, kad į kiekvieną butą atbėgtų reikiamos temperatūros termofikatas ir patalpą būtų galima šildyti tiek, kiek norisi, o ne tiek, kiek gaunasi.

„Toliau jau prasideda labiau komforto, bet irgi padedantys taupyti, sistemos atnaujinimai. Sumontavus išmanius elektroninius termostatus, juos galima programuoti ir dar labiau taupyti, sumažinant šildymą kai jūsų nebus namie, miego metu“, - pasakoja S. Blaževičius.

Taip pat vis dar pasitaiko daugiabučių, kuriuose įrengta nemoderni karšto vandens sistema ir kiekvieną kartą tenka laukti kol atbėgs karštas vanduo.

Investicijos atsiperka per 2-3 metus

Pasak specialisto, kiek kainuos šilumos sistemos atnaujinimas priklauso nuo pastato bei esamos šildymo sistemos, lygio kiek ją norėsite modernizuoti. Paties šilumos punkto automatizavimas gali kainuoti iki 2000 eurų. Toliau kainą lems darbų sudėtingumas ir būstų skaičius. Paprastai ji siekia nuo 4 Eur/kv. m., jei tvarkomas tik karšto vandens ūkis, iki 50 Eur/kv. m., jei imsitės maksimalaus šilumos ūkio atnaujinimo.

„Kuo sudėtingesni darbai, tuo kaina didesnė, bet daugiau ir sutaupoma. Skaičiuojame, kad vidutiniškai investicijos atsiperka per 2-3 metus, nors esant dabartinėms šildymo kainoms, tai gali nutikti ir per 1 šildymo sezoną“, - pastebi S. Blaževičius.

Anksčiau buvo skelbti keli kvietimai vykdyti mažąją renovaciją, į kuriuos atsiliepusios daugiabučių bendrijos galėjo tikėtis valstybės kompensacijos. Šiuo metu aktyvių kvietimų nėra, tačiau atsakingos institucijos svarsto galimybę atnaujinti mažosios renovacijos finansavimą. Bet, pasak S. Blaževičiaus, esant dabartinėms šildymo kainoms, gyventojams apsimoka investuoti į šilumos ūkį ir nelaukiant kompensacijų.

„Tik, jei norite taupiau gyventi jau ateinantį rudenį, imtis veiksmų reikia dabar – kol susitarsite ko norite, kol surasite rangovą, praeis nemažai laiko. Kreipkitės į daugiabutį aptarnaujančią bendrovę ar, jei esate sukūrę bendriją, išsikvieskite specialistą, įvertinkite esamą situaciją. Kartais net labai nedideli pokyčiai šildymo sistemoje duoda neįtikėtinų rezultatų“, - rekomenduoja S. Blaževičius.

Specialistas atkreipia dėmesį, jog modernizuota šildymo sistema leidžia ne tik sutaupyti, bet duoda gerokai daugiau naudos. „Žiūrint iš asmeninės perspektyvos, padaugėja fizinio komforto. Žiūrint iš globalios perspektyvos – mažesnės šilumos sąnaudos, tai mažesnė mūsų šalies priklausomybė nuo energetinių resursų, kas šiuo metų yra ypatingai svarbu, tai mažesnis poveikis klimato kaitai, nes pati žaliausia energija yra nesunaudota energija“, - pastebi S. Blaževičius.