Iš kur semtis spalvų, kai aplinkui tiek daug neigiamų emocijų? Čiupkite į rankas spalvinimo knygutę, susiraskite spalvotų pieštukų, ir pirmyn! Spalvinimas – jokia atgyvena ir visai ne niekai! Ir tikrai ne vien vaikų žaidimas.

Birutė JANČIENĖ

Spalvos supažindina su pasauliu

Kodėl spalvinimas yra vienas pirmųjų vaiko užsiėmimų? Pasak psichologų, spalvindamas objektą, tiek pažįstamą, tiek dar nematytą, vaikas papildo žinias apie objekto formą, spalvą, atkreipia dėmesį į detales. Taip jis mokosi stebėti ir pastebėti. Nesvarbu, kad pirmasis nupieštas apelsinas galbūt bus mėlynos spalvos ir kvadratinis.

Tai normalu: vaikas susipažįsta su pasauliu perkeldamas jį ant popieriaus lapo. Tačiau tai nėra visai paprasta. Viskas dėliosis pamažėle – plėsis vaiko akiratis ir suvokimas. Spalvinant vystosi smulkioji motorika, lavinami riešo judesiai. Tai, be abejo, prisideda prie vaiko mąstymo vystymosi bei rašymo įgūdžių formavimosi.

Piešdami įsimename daugiau informacijos

Spalvinimas ramina smegenų dalį, kontroliuojančią emocijas ir stresą. Spalvindamas žmogus atsipalaiduoja, praskaidrėja jo nuotaika, nurimsta emocijos. Šiandien pasaulis juda kosminiu greičiu. Tame skubėjime dažnai pritrūkstame laiko pabūti su savo jausmais ir emocijomis.

Spalvinimas – puiki atsipalaidavimo forma. Galime derinti, atrodo, nesuderinamiausias spalvas – tiesiog išsitaškyti. Juk kartais mūsų išgyvenimai būna tokie stiprūs ir sudėtingi, kad išsakyti jų žodžiais niekaip negalime. Pirmučiausia mūsų kalba – emocijos. Jomis, o ne žodžiais pradeda kalbėti kūdikis. Tik panirę į save galime išreikšti emocijas.

Spalvinimas – viena tų būsenų, kurią atskleidžiame spalvomis. Pasinėrę į spalvinimo procesą atsipalaiduojame – spalvinimas padeda atsikratyti pasyvumo, skatina teigiamas emocijas, stiprina pasitikėjimą savimi. Kaip čia taip? Pasirodo, šis procesas teigiamai veikia mūsų smegenis. Mokslininkai nustatė, kad įdėmiai klausydamiesi ir tuo pat metu nevalingai ką nors rašinėdami ar paišaliodami įsimename daugiau informacijos nei tuomet, kai klausomės nieko neveikdami!

Dailės terapija

Spalvinimo nereikėtų tapatinti su dailės terapija – tai nėra tas pat. Dailės terapijos užsiėmimai, priešingai nei spalvinimas, vyksta trise – dalyvauja kūrėjas, jo sukurtas darbas ir dailės terapeutas. Tad kalbėdami apie terapiją turime omenyje gydymo procesą: jame kūrėjas (pacientas) popieriaus lape iškloja asmenybės skaudulius, patirtis, kurios, kaip žinoma, gali būti įvairios – trikdančios, bauginančios, nemalonios, sukrečiančios. Piešinys – žmogaus sielos atvaizdas – laikui bėgant kinta, įgyja kitokių formų ir atspalvių.

Dailės terapeutas, stebėdamas žmogaus darbų kaitą, vertina paciento būklę. Terapinis procesas pagrįstas tuo, kad svarbiausi, žmogaus pasąmonėje tūnantys, išgyvenimai tampa vaizdiniais. Taip žmogus išsako savo sielos būseną – atsiveria. Dailės terapijos metodai susiję su kiekviename žmoguje glūdinčiu gebėjimu projektuoti vidinius konfliktus į vizualines formas, kol galiausiai žmogus išmoksta savo jausmus apibūdinti žodžiais.

O tai padeda specialistui išsamiai suvokti paciento problemą ir padėti ją šalinti. Per kiek laiko pasveikstama? Žmogus žmogui nelygu. Jei jis kreipiasi į specialistą dėl vieno jį jaudinančio klausimo, gali pakakti ir vos kelių seansų. Kartais tokia terapija gali trukti ištisus metus.

Meno terapija. Kas tai?

Šį terminą apie 1938 m. pasiūlė anglų dailininkas Andrianas Hilas. Kartą, apsilankęs tuberkulioze sergančiųjų ligoninėje ir pajutęs ten tvyrantį liūdesį, jis panoro praskaidrinti nuotaiką ir pasiūlė ligoniams... piešti. Po kurio laiko dailininkas pastebėjo, kad piešimo procesas žmonėms suteikia daugybę gerų emocijų, netgi skatina gijimą. Nuo tada daugelyje gydymo įstaigų kartu su medikamentais ir įvairiomis procedūromis ligoniams buvo skiriamas ir piešimas, lipdymas, muzika ar šokiai.

Šiandien visame pasaulyje egzistuoja daugybė meno terapijos studijų, mokyklų ir netgi universitetų, kuriuose rengiami meno terapeutai. Pirminė žodžio „terapeutas“ reikšmė – rūpinimasis, tik po to – globa, galiausiai – gydymas. Meno terapija leidžia profesionaliai padėti kitiems ir sau. Ji nukreipta į emocijas, padeda išlaisvinti jausmus. Šios terapijos išraiškų apstu ne tik gydymo įstaigose, bet ir kasdienybėje. Iš tiesų juk būna, kad sėdėdami posėdyje ar susirinkime ką nors paišaliojame. Dailės terapeutas iš tokių piešinukų lengvai atspėtų, kokios mintys tuo metu sukosi „dailininko“ galvoje.

Atsipalaiduokime!

Net ir solidiems verslininkams kartais neprošal pabūti... vaikais. Tam, kad atsipalaiduotų ir apie nieką negalvotų. Spalvinimas yra viena relaksacijos formų. Kai išnyksta nemalonūs veidai, pasimiršta rimti pokalbiai ir svarbios įtakingų asmenų pastabos. Kai visa esybė panyra į spalvas, o vienintelė mintis – stverti spalvinimo pieštuką.

Tai – ne vien malonus atsipalaidavimo būdas, bet ir neigiamų emocijų iškrova, leidžianti saugiai ir socialiai priimtina forma išlieti destruktyvius jausmus – baimę, pyktį, nuoskaudas. Juk kartais patiriami jausmai būna tokie stiprūs, kad įvairūs bičiulių patarimai: „Nusiramink“, „Nesinervink“, „Viskas praeis...“, užuot guodę, tik dar labiau erzina ir trikdo. O štai perkelti į formų ir spalvų simbolius jausmai tarsi užfiksuojami ir leidžia į situaciją pažvelgti iš šalies.

Piešimo nauda

Kalbant apie piešimo svarbą, reikėtų akcentuoti ne vien spalvinimą, bet apskritai visą dailės terapijos procesą. Vaikai piešdami – per spalvas ir formas – atranda save, išmoksta įveikti baimes, susipažįsta su savo jausmais. Šeimoms toks užsiėmimas padeda artimiau vienas kitą pažinti – parodo moters ir vyro silpnybes bei stiprybes, atskleidžia kiekvieno poreikius, netgi intymius norus. Taip pat tai padeda aiškiau suvokti konfliktų priežastis ar įveikti netikėtai ištikusią santykių krizę. Kūdikio besilaukiančioms mamytėms dailės terapija suteikia stiprybės, subalansuoja nėštumo metu kunkuliuojančius jausmus, tramdo nerimą dėl būsimo gimdymo, padeda užmegzti artimą ryšį su būsimu vaikeliu.

Spalvinimo atvirukai ir knygos

Vienas pirmųjų psichologų, dar XX a. pradžioje mandalų spalvinimą taikęs kaip atpalaiduojamąją techniką, buvo šveicarų psichologas ir psichiatras Karlas Gustavas Jungas. Tiesa, per visą šimtmetį taip niekas ir neapsiėmė tirti tokios terapijos naudos žmogaus psichikai. Tačiau ir plika akimi buvo matyti, kad ši veikla atpalaiduoja smegenis, žmonės pajunta didelį komfortą.

Spalvinimas – puikus būdas pasprukti nuo triukšmo ir naujosiomis technologijomis persunktos kasdienybės, pabūti su savimi. Įvairūs tyrimai rodo, kad spalvinimas yra vienas geriausių būdų įveikti nedidelius miego sutrikimus. Pakanka tam skirti valandėlę prieš miegą. Spalvinti gali kiekvienas – mažas, jaunas ir senas. Tam nereikia išskirtinio pasiruošimo, gabumų ar specialios vietos. Šiame kūrybiniame procese niekas neklysta ir nėra neteisingų atsakymų. Tereikia nusipirkti knygutę, spalvotų pieštukų ir pasinerti į spalvų pasaulį. Spalvinimo knygelėse galima rasti visko: nuo elementarių piešinukų iki miniatiūrinių mandalos trupinėlių. O kur dar egzotiškų gyvūnų figūros, įmantrūs gėlių žiedai arba tušti plotai, skirti kiekvieno fantazijai.

Mūsų kūrybiškumui, kai žinome, vadovauja tam tikros smegenų sritys. Moksliniai tyrimai rodo, kad reguliariai šias sritis apkraunant galima išvengti ar bent jau pristabdyti Alzheimerio ligą.

Papuoškime interjerą

Spalvinimo knygelių arba nuspalvintų atvirukų piešiniai gali tapti puikiais interjero akcentais. Kodėl gi ne? Tereikia atviruką arba iškirptą lapą įrėminti. Mieli darbeliai gali puošti ne tik vaiko kambario, bet ir koridoriaus, o gal net ir svetainės sienas. Juk savo namus gražiname kaip mums patinka!

Kokios geriausios spalvinimo priemonės? Tos, kurios patiems priimtiniausios. Spalvoti pieštukai, tušinukai, flomasteriai, kreidelės. O tam, kad sukurtume išskirtinį piešinį, nereikia būti dailininku. Spalvos pažadina pojūčius ir emocijas, išryškina ar paslepia formas, įkvepia, ramina ir šildo. Spalvų deriniai kuria stiprų įspūdį. Kaip derinti spalvas? Šiame kūrybiniame procese ne žmogus valdo spalvinimo priemonę, o pastaroji jį. Tad spalvos derinamos ar nederinamos savaime. Tereikia įsiklausyti į savo pojūčius, atsipalaiduoti ir po sunkios darbo dienos ar nemalonaus streso pasilikti vienumoje su savo mintimis...

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.