Vidutiniškai vairuotojai keičia automobilį kas 3-5 metus. Tai reiškia, kad automobilį pirkti tenka du kartus per dešimtmetį ir kas kartą renkantis naują transporto priemonę susiduriama su rizika pakliūti į sukčių pinkles.

Neseniai automobilių istorijos patikros platforma „carVertical“ atliko tyrimą, siekiant išsiaiškinti kaip ridos klastojimo atvejų skaičius priklauso nuo šalies. Tyrimo metu patikrinta beveik 900 tūkst. automobilių istorijos ataskaitų iš 2021 m.

Ridos klastojimas dažniausiai pasitaiko Centrinėje ir Rytų Europoje

Tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiausiai automobilių su atsukta rida yra Latvijoje. Daugiau nei 24 proc. automobilių, patikrintų šioje šalyje turėjo ridos klastojimo įrašų. Ši statistika parodo, kad kas ketvirtas naudoto automobilio pirkėjas Latvijoje yra ridos klastojimo auka.

Antroje vietoje pagal atsuktų ridų skaičių lieka Rumunija. Kas penktas naudotas automobilis arba net 20 proc. automobilių, patikrintų per „carVertical“ platformą Rumunijoje, turėjo ridos klastojimo įrašų.

Situacija kitose Baltijos šalyse išlieka panaši: pagal suklastotų ridų skaičių Estija yra trečioje vietoje (18,95 proc.), o Lietuva lieka ketvirtoje (18,34 proc.).

Tačiau, nors ridos klastojimo atvejų pasitaiko visur, kai kuriose Centrinės bei Pietų Europos šalyse situacija yra žymiai geresnė. Pavyzdžiui, Čekijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Kroatijoje bei Serbijoje tik kas dešimtas patikrintas automobilis turėjo įrašų apie atsuktą ridą. Tuo tarpu, tikimybė įsigyti naudotą automobilį su netikra rida Lenkijoje siekia 12 proc., o Vengrijoje – 14 proc.

Didžiulė žala Europos ekonomikai

Anot „carVertical“ komunikacijos vadovo Matas Buzelio, tokios naudotų automobilių klastotės Europoje pridaro milijardus eurų žalos. Pirkdami pigius automobilius žmonės tikisi sutaupyti, tačiau, jeigu automobilio istorijoje yra klastočių ar avarijų, jie išleidžia didžiules sumas remontui ir priežiūrai.

„Didžioji dalis naudotų automobilių į Rytų Europą yra gabenami iš Vokietijos, Prancūzijos, Belgijos, Olandijos ir Italijos. Iš užsienio atvežtų automobilių pirkimas yra itin rizikingas, nes būtent jiems rida klastojama dažniausiai – tai yra lyg nematomas nusikaltimas. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad dėl tokių klastočių per metus vien Europa patiria 9 mlrd. eurų žalą“, – teigia M. Buzelis.

Didžiausia problema, kad teisėsauga negali tiksliai atsekti, kas suklastojo automobilio ridą ir vis dar nėra jokių aiškiai apibrėžtų įstatymų, numatančių bausmes už šią nusikalstamą veiklą. Nors kai kurios Vakarų Europos šalys stipriai baudžia ar net įkalina už ridos klastojimą, ekonomiškai silpnesnės šalys dažniausiai neskiria pakankamai resursų šiai problemai spręsti.

Automobilius su atsukta rida parduoti gerokai sunkiau

2021-ieji metai buvo tikras išbandymas automobilių industrijai dėl besitęsiančios puslaidininkių krizės. Niekas nenorėjo atsikratyti savo lizinginių automobilių, nes rinkoje tiesiog nebuvo kuo jų pakeisti. Pirkėjai susiduria su problemomis, kadangi rinkoje labai trūksta tvarkingų naudotų automobilių.

Anot „carVertical“, šiemet teks taikstytis su tomis pačiomis problemomis. M. Buzelis pabrėžia, kad ypač svarbu patikrinti automobilio istoriją prieš perkant naudotą automobilį: „Per pastaruosius metus pasaulyje sutriko svarbios tiekimo linijos, todėl rasti tvarkingą automobilį tapo daug sudėtingiau. Tačiau, tai tikrai nėra priežastis aklai pasitikėti pardavėjais. Automobilio istorijos patikra gali apsaugoti nuo daugelio populiarių klastočių, tarp kurių yra ir ridos atsukimas“.

Automobilius su suklastota rida yra ne tik sudėtingiau ir brangiau prižiūrėti, bet juos taip pat labai sunku parduoti už pradinę, ar netgi žemesnę, kainą. Automobilių eksperto teigimu, pirkėjai, už automobilius su atsukta rida dažnai permoka net iki 25 proc. Kadangi naudotų automobilių rinkos skaidrumas sparčiai auga, parduoti tokį automobilį darosi vis sudėtingiau.