Viena labiausiai pasaulyje paplitusių grūdinių kultūrų – kukurūzai. Mėgstami jie ir Lietuvoje: vasarą dažniau kepamos burbuolės, o žiemą ryškiai geltonų konservuotų grūdelių beriama į salotas bei mišraines. Ar šios daržovės yra naudingos organizmui? Ir kada jų derėtų atsisakyti?

Dalia ALEKNIENĖ

Kukurūzų tėvyne laikoma Meksika. Ir šiandien jie itin populiarūs Centrinėje ir Pietų Amerikoje, kur dar nuo actekų laikų iš kukurūzų miltų kepamos tortilijos. O Jungtinių Amerikos Valstijų maisto kultūra neįsivaizduojama be kukurūzų spragėsių (angl. „popcorn“). Spragintų kukurūzų, pagardintų įvairiais priedais, daug kas mėgsta pakramsnoti žiūrėdamas filmą kino salėje ar tiesiog namuose.

Europoje kukurūzai plačiai paplito nuo XV–XVI a., kai čia juos atgabeno didysis keliautojas Kristupas Kolumbas. Dabar daug kukurūzų auginama Rumunijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse, iš jų gaminami įvairiausi patiekalai. Pavyzdžiui, rumunų virtuvė garsėja mamalyga – plikyta tiršta kukurūzų miltų koše, valgoma vietoj duonos. Italijoje verdama kukurūzų košė polenta, Sakartvele kepamas kukurūzų pyragas mčadi. Na, o pas mus gana populiarūs kukurūzų trapučiai – parduotuvėse jų rasime įvairiausių.

Nauda ir pavojai organizmui

Daugelis mitybos specialistų kukurūzus vertina prieštaringai, o kai kurie amerikiečių ekspertai jų neįtraukia į sveikiausių produktų sąrašą. Kaip yra iš tikrųjų? Pasak dietistės, fitoterapeutės Zitos Martinaitienės, negalima teigti, kad ši grūdinė kultūra nieko verta. „Kukurūzai, ypač jų burbuolės, sudarytos iš sėklų, yra vertingas baltymų bei angliavandenių šaltinis, pasižymintis ir dideliu vitaminų, mikroelementų kiekiu. Šie grūdai naudojami ne tik įvairiems patiekalams, bet ir kosmetikai, sportininkų maisto papildams gaminti.

Kukurūzuose gausu mūsų nervų sistemai reikalingų B grupės vitaminų, taip pat vitamino E, A ir kitų karotenoidų. Labai daug ir mikroelementų: kalcio, natrio, kalio, fosforo, geležies, magnio, vario, imuninę sistemą itin stiprinančio cinko, antioksidanto seleno“, – vardija pašnekovė ir atkreipia dėmesį, kad vertingi tik švarūs, ekologiškai užauginti ir genetiškai nemodifikuoti grūdai. Prieš perkant būtina tai patikrinti, nes kukurūzai – pasaulyje viena labiausiai genetiškai modifikuojamų kultūrų.

„Kukurūzuose daug ir organizmui svarbių omega riebalų rūgščių. Deja, jų santykis nėra naudingas ir geras sveikatai, nes omega-6 riebalų rūgščių yra kur kas daugiau nei omega-3. Tai neigiamai veikia mūsų kraujagysles, nes omega-6 riebalų rūgštys jas sutraukia, o omega-3 išplečia. Be to, kukurūzuose yra ir vitamino K, kuris taip pat didina kraujo krešumą, o kartu su omega-6 riebalų rūgštimis tas poveikis dar labiau sustiprėja. Dėl to šią grūdinę kultūrą labai saikingai turėtų vartoti turintieji polinkį į padidėjusį kraujo krešumą“, – įspėja dietistė.

Z. Martinaitienės teigimu, kukurūzų branduoliuose esančios medžiagos neutralizuoja alkoholio poveikį. „Kukurūzų patiekalai paspartina kūno atsigavimą po didelių krūvių, pervargimo, išsekimo ar ligos. Jie normalizuoja ir lytinės sistemos funkcijas: pagerina vyrų spermos kokybę, reguliuoja moterų menstruacijų ciklą. Kukurūzai išsiskiria skaidulų gausa, kurios stimuliuoja virškinimą, gerina žarnyno veiklą, apsaugo nuo vidurių užkietėjimo. Tik valgant reikėtų nepamiršti gerti pakankamai vandens, – pataria mitybos specialistė ir priduria, kad kukurūzų patiekalais, pavyzdžiui, neskaldytų kruopų koše, nereikėtų mėgautis pernelyg dažnai. – Retkarčiais, kartą per savaitę, galima jos suvalgyti, bet tik ne kasdien. Ypač jei norite išlaikyti lieknas kūno linijas, nes kukurūzai – labai kaloringi, tad tukina.“

Vertingiausios – burbuolės ir purkos

Kai kurie dar iš vaikystės prisimename, kaip valgydavome kukurūzų burbuoles, o iš jų auksinių ar rausvų „plaukų“ pindavome kasas. Anot dietistės, burbuolės – viena vertingiausių kukurūzų dalių, dažnai verdama ar kepama.

„Tik reikėtų nepervirti ir neperkepti, nes tada kukurūzai sukietėja ir tampa neskanūs. Stenkitės išsirinkti kuo šviežesnes burbuoles, sudėkite į vandenį, užvirus uždenkite dangčiu ir kelias minutes palaikykite, kol suminkštės. Paskui galite apkepti keptuvėje, ant grotelių ar orkaitėje, tiekti pagardinę sviestu ir žiupsneliu druskos“, – dalijasi receptu Z. Martinaitienė.

O konservuotos kukurūzų burbuolės ar jų grūdai, mitybos specialistės teigimu, ne tokie vertingi, nes visos maistinės medžiagos lieka skystyje. Žinoma, jį galima išgerti, bet tik ne tiems, kurių gliukozės kiekis kraujyje padidėjęs. Apskritai konservuotų kukurūzų glikemijos indeksas yra aukštas, todėl jų reikėtų vengti sergant cukriniu diabetu.

Fitoterapeutės žodžiais, ypač naudingos kukurūzų purkos. „Tai – sudžiovinti ir susmulkinti burbuolių viršuje augantys jau minėti „plaukai“. Purkos yra puiki vaistinė žaliava, naudojama arbatai bei įvairiems mišiniams ruošti. Jų galima nusipirkti homeopatinėse ar vaistažolių vaistinėse, kai kuriose sveiko maisto krautuvėlėse. Purkų arbatos vertėtų pagerti tiems, kuriuos kamuoja įvairios alergijos, kartojasi inkstų uždegimas ar akmenligė. Džiovintos kukurūzų purkos gerina ir kepenų veiklą, tulžies išsiskyrimą, mažina apetitą. Tačiau jų negalima vartoti, jeigu padidėjęs kraujo krešumas“, – primena specialistė.

Ką reikėtų žinoti renkantis?

Pakeliais parduodami kukurūzai, skirti spraginti mikrobangų krosnelėje, nėra geras pasirinkimas.

„Visų pirma jie turi labai daug kalorijų. Antra, papildyti kvapiosiomis medžiagomis, kurios kaitinant skyla ir susidaro sveikatai pavojingų junginių, galinčių sukelti onkologines ligas“, – įspėja Z. Martinaitienė ir priduria, kad nereikėtų piktnaudžiauti ir įvairiais priedais (karamele, šokoladu, druska, kt.) paskanintais spragėsiais.

Tačiau, anot jos, jau galima įsigyti liofilizuotų, t. y. dideliame šaltyje džiovintų, kukurūzų, kurie išsaugo geriausias skonio savybes ir yra gerokai sveikesni.

„Kukurūzų aliejus yra vertingas dėl riebalų rūgščių, ypač linolo ir linoleno, kurių jame kur kas daugiau nei saulėgrąžų aliejuje, taip pat didelio kiekio vitamino E. Tačiau kulinarijoje kukurūzų aliejus nėra populiarus, nes jis – labai riebus. Jis dažniau naudojamas kosmetinėms procedūroms – masažams, rankų, veido, plaukų kaukėms ir pan., jei žmogus jam nealergiškas“, – sako pašnekovė.

Iš kukurūzų kruopų gaminamos košės, apkepai, sriubos, jų miltų maišoma į blynų, kepinių tešlą.
Kukurūzų krakmolas dažniausiai naudojamas saldiesiems padažams, desertams bei pudingams tirštinti. Šiuos produktus, anot dietistės, be abejo, galima naudoti, bet ne per dažnai ir, svarbiausia, prieš perkant pasidomėti, ar yra be genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.