Vis dažnesnis tampa ir eksperimentavimas su mityba. Tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje sparčiai populiarėja ne tik protarpiniai badavimai ar iškrovos dienos, bet ir fleksitarinė – pusiau vegetariška – dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, mitybos racioną kartkartėmis praturtinant ir gyvūninės kilmės produktais.

Šia dieta susižavėjusiems gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė primena, kad mitybos pokyčiai turi keistis nuosekliai ir būti planuojami ilgam. Daug svarbiau – laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų: kasdien valgyti reguliariai, nedidelėmis porcijomis, į racioną įtraukiant įvairų, skirtingomis medžiagomis praturtiną maistą.

Mitybos pokyčiai neturi būti drastiški

Anot sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, pokyčiams kasdienėje mityboje laukti Naujų metų, gimimo dienos ar dar vieno pirmadienio tikrai nebūtina. Daug svarbiau sau atsakyti į klausimą – kodėl nusprendėme kažką keisti ir kam mums to reikia?

„Pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti keičiant savo mitybos įpročius – to norėti ir turėti aiškią motyvaciją. Žinoma, daug lengviau tą daryti tuomet, kai kažkas mums padeda. Kitaip tariant – turime su kuo pasidalinti savo atsakomybe. Manau, kad kiekvienoje gyvenimo situacijoje galima sau surasti pagalbininką, tad norint pakeisti savo maitinimosi įpročius prieš tai pirmiausia vertėtų pasikonsultuoti su specialistu, pavyzdžiui, gydytoju dietologu“, – sako E. Gavelienė.

Ji priduria, kad pokyčiai mityboje gali įvykti tiek palaipsniui, tiek greičiau, mat kiekvienas žmogus ir jo organizmas yra skirtingi. Visgi, bet kokiu atveju patartina laikytis pagrindinių sveikos mitybos principų, vengti kraštutinumų ir organizmą alinančių dietų.

„Pradedant mitybos pokyčius savo dienoje labai svarbu suplanuoti valgymo laiką ir stengtis bent jau tris kartus per dieną, numatytu laiku, to režimo laikytis. Kasdienėje mityboje taip pat labai svarbu užtikrinti įvairovę – į racioną įtraukti skirtingus vaisius bei daržoves, baltymais turtingus produktus, gerti pakankamą kiekį vandens.

Tuo tarpu įvairūs kraštutinumai, pavyzdžiui, alinančios dietos organizmui naudos neatneš. Priešingai – drastiški metodai organizmui sukels šoką, išsekimą ar net rimtus sveikatos sutrikimus“, – primena gydytoja dietologė.

Fleksitarinė dieta – puikus maitinimosi būdas

Priėmus sprendimą keisti savo gyvenseną ir mitybą svarbus ne tik reguliarumas ar valgomo maisto įvairovė, bet ir pasirinktas metodas. Visame pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai populiarėja fleksitarinė mityba – dalinai vegetariška dieta, kurioje daugiausia dėmesio skiriama augaliniam maistui, racioną kartkartėmis praturtinant ir gyvūninės kilmės produktais.

Pasak gydytojos dietologės, toks maitinimosi būdas yra teisingas ir skatina ne tik tvaresnį požiūrį į tai, ką valgome, bet ir sumažina mėsos vartojimą, kurios lietuviai suvalgo gerokai per daug.

„Mitybos tyrimų duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų tarpe mėsos vartojimas vis dar yra ženkliai per didelis. Nors mėsą patariama valgyti iki trijų kartų per savaitę, lietuviai į savo mitybos racioną ją įtraukia gerokai dažniau, kai kurie ją valgo net kasdien. Todėl išbandant fleksitarinį maitinimosi būdą būtų išvengta perteklinio mėsos vartojimo, išlaikomas sveikos mitybos balansas ir kitais produktais turtingas mitybos racionas“, – sako E. Gavelienė.

Lygiai tą patį specialistė mano ir apie iškrovos dienas bei protarpinį badavimą.

„Iškrovos diena – tai riboto kaloringumo diena, kurios tikslas yra subalansuoti savaitės kalorijų kiekį. Jei nutinka taip, kad vieną dieną suvalgoma daugiau maisto, tai poryt ar užporyt (su vienos dienos tarpu) gali būti atliekama iškrovos diena.

Per savaitę iškrovos dienų gali būti 1–2 ir tai nėra organizmui žalinga, tačiau jų metu reikėtų gerti didesnį kiekį vandens nei įprastai. Tuo tarpu, kalbant apie protarpinį badavimą, toks maitinimosi būdas taip pat gali padėti sureguliuoti dienos kalorijų ar suvalgomo maisto kiekį. Visgi, jis neturėtų būti pasiteisinimas netvarkingam maitinimuisi“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.

Specialistė pabrėžia, kad daug svarbiau už pasirinktą maitinimosi metodą yra tai, ką valgome. „Visuomet reikia atsiminti – kad ir kokį „stebuklingą“ maitinimosi būdą pasirinktume, tam, jog mūsų kūnai tinkamai funkcionuotų, vis tiek yra reikalingos tam tikros maistinės medžiagos, kurias būtina gauti su maistu. Todėl daug svarbiau savo mityboje siekti įvairovės, o ne naujų mitybos tendencijų“, – sako E. Gavelienė.