Europarlamentarai pritarė ES mėlynosios kortelės sistemos reformai, kuri palengvins aukštos kvalifikacijos darbuotojų iš trečiųjų šalių įsidarbinimą ES valstybėse.

Nuo 2009 m. veikianti mėlynosios kortelės sistema nustato aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir jų šeimos narių atvykimo ir įsidarbinimo ES valstybėse taisykles. Vis dėlto iki šiol ši galimybė nesulaukė didelio populiarumo – pernai ES išduota apie 37 tūkst. mėlynųjų kortelių, iš jų didžioji dauguma Vokietijoje. Lietuvoje šiuo būdu pernai atvyko 289 darbuotojai iš užsienio.

Reforma siekiama palengvinti įsidarbinimo sąlygas, pavyzdžiui, nuo 12 iki 6 mėn. sutrumpinus būsimos darbo sutarties ar darbo pasiūlymo terminą, leisiantį pasinaudoti mėlynąja kortele. Numatyta, kad naująja sistema galės pasinaudoti darbuotojai, kurių atlyginimas yra ne mažesnis nei vidutinis metinis darbo užmokestis atitinkamoje ES valstybėje (šiuo metu taikoma 150 proc. vidutinio metinio atlyginimo riba). Atskirais atvejais ES valstybės galės šią ribą pakelti, bet ne daugiau nei iki 160 proc. vidutinio metinio darbo užmokesčio ribos.

Aukštos kvalifikacijos darbuotojų įsidarbinimo sistema galės pasinaudoti ir tarptautinę apsaugą turintys asmenys, pavyzdžiui, pabėgėliai. Jie savo prašymus galės pateikti bet kurioje ES valstybėje.

Tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų srityje, kvalifikaciją pagrįsti bus galima ne tik aukštojo mokslo diplomais, bet ir įgyta darbo patirtimi. Naujoji sistema leis mėlynųjų kortelių turėtojams lengviau judėti po ES ir keisti darbo vietas, taip pat supaprastins šeimų susijungimą, sutuoktiniams leidžiant paprasčiau įsidarbinti.

EP pranešėjas Javier Moreno Sanchezas (Socialistai ir demokratai, Ispanija) pabrėžė, kad trime dėti visas pastangas ir paskatinti legalią migraciją į ES, palengvinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų, kurie prisideda prie mūsų žemyno plėtros, atvykimą.

„Ateityje tikimės sudaryti sąlygas ir mažai apmokamoms darbo vietoms prisidėti prie mūsų visuomenės taip, kaip tai daro mėlynosios kortelės turėtojai“, - sakė J. M Sanchezas.

Naujosioms taisyklėms, kurios jau suderintos su ES Taryba, pritarė 556 EP nariai, 105 nepritarė, o 31 susilaikė. Joms dar formaliai turi pritarti ES Taryba. ES valstybės turės dvejus metus pasirengti naujųjų taisyklių įgyvendinimui, skelbia EP biuras Lietuvoje.