JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį teigė esąs įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mažiausiai nori naujo Šaltojo karo. J. Bidenas taip pat teigė jam pasakęs, kad kritinė infrastruktūra „negali būti“ kibernetinių atakų taikiniu.

„Manau, kad paskutinis dalykas, kurio jis nori – tai naujas Šaltasis karas“, – žurnalistams po pirmojo Ženevoje įvykusio susitikimo su Rusijos prezidentu sakė J. Bidenas. Jis taip pat teigė per derybas pabrėžęs, jog „jokia kritinė infrastruktūra negali tapti atakų taikiniu. Taškas – nei kibernetinių, nei kokių kitų“.

V. Putino tonas derybų metu buvo „pozityvus“

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį po pirmojo susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Ženevoje teigė, kad V. Putino tonas per derybas buvo „pozityvus“, tačiau Rusijos prezidentui jis pasakęs, kad Vašingtonas netoleruos Maskvos kišimosi į JAV demokratiją.

„Viso susitikimo metu tonas buvo geras, pozityvus, – spaudos konferencijos Ženevoje metu žurnalistams sakė J. Bidenas. – Nebuvo jokių staigių veiksmų.“

Susitikimas viloje ant Ženevos ežero kranto surengtas, įtampai tarp Rusijos ir JAV pasiekus aukščiausią tašką per daugelį metų. J. Bidenas taip pat pripažino, jog būta nemažai nesutarimų.

Tačiau jis pabrėžė, kad „atmosfera nebuvo įtempta“. JAV prezidento teigimui, „to jau ir taip būta pakankamai“.

J. Bidenas teigė V. Putinui aiškiai parodęs, jog „netoleruos bandymų pažeisti mūsų demokratijos suvereniteto ar mėginimų destabilizuoti demokratinius rinkimus“. „Į tai mes atsakysime“, – sakė JAV prezidentas.

Jis taip pat teigė V. Putinui pasakęs, kad „tam tikra kritinė infrastruktūra negali būti atakų taikiniu – kibernetinių ar kokių kitų“. „Daviau jam visą sąrašą“, – sakė JAV prezidentas.

Abu lyderiai sutarė nurodyti ekspertams parengti bendras gaires dėl to, „kas yra neliečiama“, ir „spręsti konkrečius atvejus, kurie kyla kitose šalyse, vienoje iš mūsų šalių“, teigė J. Bidenas.

„Atsakingos šalys turi imtis veiksmų nusikaltėlių, kurie jų teritorijoje vykdo kibernetines atakas ir reikalauja išpirkos, atžvilgiu“, – pabrėžė jis.

J. Bidenas tikino perdavęs V. Putinui, kad JAV taip pat turi „reikšmingus kibernetinius pajėgumus“ ir Rusijos lyderis esą tai žino.

J. Bidenas taip pat pakomentavo V. Putino komentarus, kuriais jis pateisina susidorojimą su opozicija Rusijoje, kad išvengtų tokios situacijos kaip riaušės JAV Kapitolijuje sausį.

„Tai yra absurdiškas palyginimas. Viena yra kuomet nusikaltėliai prasiveržia per kordoną, patenka į Kapitolijų, nužudo policijos pareigūną ir yra nuteisiami ir visai kas kita yra, kai žmonės prieštarauja, žygiuoja prie Kapitolijaus ir sako, kad jūs neleidžiate man laisvai kalbėti“, – tikino J. Bidenas.

V. Putinas: JAV nerimui dėl Rusijos kariuomenės Arktyje „nėra pagrindo“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį atmetė Vašingtono nerimą dėl augančių Maskvos karinių pajėgumų Arktyje.

„Amerikos pusės nerimas dėl militarizacijos neturi pagrindo“, – po susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu Ženevoje teigė V. Putinas, pridurdamas, kad Rusija „nedaro nieko naujo“ regione, o tik „atstato sunaikintą infrastruktūrą“.

Rusijos prezidentas Arkties regioną pavertė savo strateginiu prioritetu ir nurodė investuoti į karinę infrastruktūrą bei vertingųjų iškasenų gavybą.

Pasak jo, Rusija ketina „visiškai laikytis tarptautinės teisės normų“ Arktyje.

Dėl klimato kaitos Arktis tampa vis pasiekiamesnė, o pasaulio šalys pradėjo konkuruoti dėl regiono gamtinių išteklių, laivybos kelių ir strateginės pozicijos. Ypač ši konkurencija pasireiškia dar JAV ir Rusijos, taip pat ir Kinijos.

Maskva regione vėl atidarė ir modernizavo keletą karinių bazių ir aerodromų, kurie buvo nenaudojami nuo SSRS žlugimo, ir dislokavo S-400 oro gynybos sistemas.

Tirpstant Arkties ledynams, Rusija tikisi pasinaudoti šiauriniu jūrų keliu naftos ir dujų eksportui.

V. Putinas teigė, kad Rusija yra „pasirengusi suteikti paramą visoms bendrovėms plėtojant šiaurinį jūrų kelią“.

V. Putinas: A. Navalnas žinojo, kad pažeidžia įstatymus

Suimtas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas neva nepaisė įstatymų, kai pernai buvo nugabentas gydymui į Vokietiją po apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, pareiškė Vladimiras Putinas.

Ilgametis Kremliaus kritikas A. Navalnas buvo suimtas sausį, kai sugrįžo į Rusiją po kelis mėnesius trukusio gydymo Vokietijoje dėl apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.

„Šis žmogus žinojo, kad pažeidžia įstatymus Rusijoje“, – po susitikimo su Joe Bidenu Ženevoje apie A. Navalno esą padarytą atidėtos įkalinimo bausmės pažeidimą kalbėjo V. Putinas.

„Sąmoningai ignoruodamas įstatymus, jis išvyko į užsienį gydymui“, – sakė V. Putinas, kaltindamas A. Navalną „tyčia elgiantis taip, kad būtų suimtas“.

A. Navalnui vėliau skirta dvejų su puse metų nelaisvės bausmė dėl ankstesnių kaltinimų sukčiavimu, o jo organizacijos buvo uždraustos kaip „ekstremistinės“, taip uždraudžiant jų nariams ir rėmėjams kandidatuoti rugsėjį vyksiančiuose parlamento rinkimuose.

V. Putinas tvirtino, kad A. Navalno kovos su korupcija organizacija „viešai ragino kelti riaušes ir į jas įtraukė nepilnamečius“ bei „viešai apibūdino, kaip pasigaminti Molotovo kokteilį“.

Rusijos valdžia šiemet taip pat užgniaužė nepriklausomą žiniasklaidą: kelios žiniasklaidos priemonės buvo paskelbtos „užsienio agentais“, o JAV finansuojamas „Laisvosios Europos radijas / Laisvės radijas“ sulaukė didelių baudų.

V. Putinas savo ruožtu apkaltino Vašingtoną „dvigubais standartais“ ir siekimu kištis į Rusijos vidaus reikalus.

Jis gynė protestuotojus, kurie šturmavo JAV Kapitolijų, teigdamas, esą jie turėjo teisėtų politinių reikalavimų, ir tikino neleisiantis, kad Vašingtonas jam aiškintų apie žmogaus teises.