Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį paragino Iraną liautis pažeidinėjus 2015 metų branduolinę sutartį. Vadovybė Teherane turi nustoti pastebimai bloginti situaciją ir nepažeidinėti Vienos susitarimų, sakė jis Paryžiuje stovėdamas greta Izraelio prezidento Reuveno Rivlino.

E. Macronas taip pat paragino Iraną „pademonstruoti laukiamus gestus“ ir „elgtis atsakingai“. Kartu jis buvo už branduolinio susitarimo atgaivinimą.

E. Macronas pasisako už Irano „balistinės veiklos“ Artimuosiuose Rytuose kontrolę – Teheranas su tuo kategoriškai nesutinka. Vienos susitarimo, kurį pasirašė ir JAV, Kinija, Rusija, Prancūzija, Didžioji Britanija bei Vokietija, tikslas yra neleisti Iranui pasigaminti atominio ginklo. Dėl to numatyta griežtesnė Irano branduolinės programos kontrolė. Mainais buvo atšauktos sankcijos Teheranui.

Tačiau 2018 metais tuometinio prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV pasitraukė iš susitarimo ir įvedė Iranui naujas sankcijas. Tada Iranas palaipsniui atsitraukė nuo savo sutarties įsipareigojimų. D. Trumpo įpėdinis Joe Bidenas pareiškė esąs pasirengęs naujoms deryboms su Teheranu.

Iranas atidarė požeminį „raketų miestą“

Iranas pirmadienį paskelbė atidaręs „raketų miestą“. Remiantis šalies žiniasklaidos paskelbtomis nuotraukomis, tai yra Irano revoliucinės gvardijos (IRGC) požeminė raketų saugykla.

„Tai tik nedidelė mūsų raketinių pajėgumų dalis“, - atidarymo ceremonijoje sakė IRGC vadas Husseinas Salamis, kurį cituoja naujienų agentūra „Tasnim“. Detalių apie „raketų miesto“ vietą ar raketų skaičių jis neatskleidė.

Praėjusiais metais buvo kalbama apie kelis „raketų miestus“ pietinėse šalies provincijose. Iranas vis praneša apie savo naujus karinius pajėgimus, pirmiausiai susijusius su revoliucine gvardija. Tačiau dauguma jų yra slapti, todėl nepriklausomi ekspertai jų negali įvertinti.

Irano karinė ir ypač raketų programa užsienio vadinama grėsme Artimųjų Rytų ir Persijos įlankos regionui. Vadovybė Teherane tai neigia ir nurodo, kad ji skirta šalies gynybai nuo galimų grėsmių.

Vakarai ir arabų Persijos įlankos šalys mano kitaip. Jiems ir Irano Artimųjų Rytų politika, ir raketų programa yra pavojus Persijos įlankos regionui, kuriuo gabenama 40 proc. pasaulio žaliavinės naftos. Be to, nerimaujama, kad Irano vidutinio nuotolio raketos, kurių veikimo nuotolis yra iki 2 200 km, gali pasiekti Izraelį.