Oro tarša penkiuose didžiausiuose pasaulio praėjusiais metais lėmė apie 160 tūkst. pirmalaikių mirčių, nepaisant pandemijos metu įvestų karantino apribojimų, dėl kurių pagerėjo oro kokybė, skelbia aplinkosaugos grupė „Greenpeace Southeast Asia“.

Prasčiausia situacija, teigiama organizacijos ataskaitoje, yra Delyje, labiausiai užterštame dideliame pasaulio mieste, kur pernai sveikatai pavojingos PM2,5 dalelės lėmė apie 54 tūkst. pirmalaikių mirčių.

Tokijuje šis skaičius siekė apie 40 tūkst., o kitos iš 160 tūkst. pirmalaikių mirčių buvo pasiskirsčiusios Šanchajuje, San Paule ir Meksike, teigiama tyrime, kuriame nagrinėtas mikroskopinių PM2,5 dalelių, susiformuojančių deginant iškastinį kurą, poveikis žmogaus organizmui.

„Kai valstybės renkasi anglį, naftą ir dujas, o ne švarią energiją, mes sumokame savo sveikata“, – sakė „Greenpeace India“ aktyvistas Avinashas Chanchalas.

PM2,5 dalelės yra laikomos labiausiai kenkiančiomis sveikatai. Jos pažeidžia širdį ir plaučius bei padidina tikimybę susirgti astma. Kai kurie tyrimai sieja PM2,5 taršą su didesniu mirštamumu nuo COVID-19.

Mokslininkai teigia, kad dėl įvestų griežtų karantino apribojimų sumažėjus oro taršai, sumažėjo ir pirmalaikių mirčių skaičius.

Paskelbusi ataskaitą, „Greenpeace“ ragino pasaulio valstybes investuoti į atsinaujinančią energetiką ir taip atsigauti nuo koronaviruso pandemijos.

„Kad tikrai išvalytume savo orą, turime nustoti statyti naujas anglies jėgaines, uždaryti jau veikiančias ir investuoti į švarios energijos kartą, pavyzdžiui, vėją ir saulę“, – sakė oro taršą tiriantis „Greenpeace“ mokslininkas Aidanas Farrowas.