Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) rekomenduoja anuliuoti ginčytinus prezidento rinkimus Baltarusijoje ir pakartoti balsavimą stebint tarptautiniams stebėtojams. „Yra daugybė įrodymų, kad 2020 metų rugpjūčio 9-ąją vykę rinkimai buvo suklastoti“, - sakoma ketvirtadienio vakarą Vienoje paskelbtame ESBO pranešime.

ESBO rugsėjo viduryje sudarė ekspertų komisiją, kurios uždavinys buvo ištirti galimą sukčiavimą per rinkimus ir žmogaus teisių pažeidinėjimą Baltarusijoje. Atitinkamą iniciatyvą pateikė 17 valstybių, tarp jų – Prancūzija ir JAV.

Tyrimo metu prieita prie išvados, kad Baltarusijoje smarkiai ir sistemingai pažeidinėjamos žmogaus teisės  - tai „akivaizdžiai įrodyta“, sakė komisijos darbe dalyvavęs Austrijos teisininkas Wolfgangas Benedekas.

17 šalių pareiškime teigiama, kad Baltarusijos tarnybos privalo nutraukti „savo smurto kampaniją prieš taikius demonstrantus“, paleisti visus neteisėtai sulaikytus asmenis ir kaltuosius patraukti atsakomybėn. Ilgamečio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vyriausybė vykdant tyrimą nedalyvavo.

Baltarusijoje nuo prezidento rinkimų rugpjūčio 9-ąją vyksta protestai ir streikai prieš autoritariškai šalį valdantį A. Lukašenką, kuris valdžioje yra jau 26 metus.

57 Šiaurės Amerikos, Europos ir Azijos valstybes vienijanti ESBO yra didžiausia pasaulyje regioninė saugumo organizacija, ji laikoma svarbia politine platforma Rytų ir Vakarų dialogui.

ESBO paskelbė žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje ataskaitą

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Nuolatinėje Taryboje pristatyta ataskaita dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, susijusių su 2020 metų rugpjūčio 9 dieną vykusiais prezidento rinkimais.

Atskaita parengta septyniolikai ESBO dalyvaujančių šalių, įskaitant Lietuvą, inicijavus vieną iš ESBO žmogiškosios dimensijos instrumentų - Maskvos mechanizmą.

Ataskaitą rengęs nepriklausomas ekspertas prof. Wolfgangas Benedekas patvirtino, kad šią vasarą Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai nebuvo nei skaidrūs, nei laisvi, nei sąžiningi. Gausūs nukentėjusiųjų ir įvykių liudininkų parodymai, nevyriausybinių ir tarptautinių organizacijų pateikti duomenys neginčijamai rodo, kad tiek prezidento rinkimų metu, tiek prieš ir po jų Baltarusijos institucijos vykdė masinius ir sisteminius žmogaus teisių pažeidimus: naudojo jėgą prieš taikius protestuotojus, neteisėtus sulaikymus ir suėmimus, organizavo grobimus ir prievartinius dingimus, taikė seksualinę prievartą, kankinimus ir kitus žiaurius, orumą žeminančius veiksmus, baugino ir persekiojo žmogaus teisių gynėjus ir žiniasklaidos atstovus, ribojo prieigą prie informacijos (įskaitant interneto blokavimą). Surinkti duomenys atskleidžia, kad Baltarusijoje vyrauja visiškas nebaudžiamumas už šiuos nusikaltimus.

Anot Lietuvos užsienio reikalų ministerijos, ši ataskaita dar kartą patvirtino jau ne kartą kritikuotą Baltarusijos ydingą požiūrį į pamatines žmogaus teises ir laisves ir polinkį į sisteminius šių teisių ir laisvių pažeidimus.

„Kviečiu Baltarusiją imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant įgyvendinti ataskaitoje numatytas rekomendacijas, visų pirma sustabdyti smurtą prieš protestuotojus, paleisti neteisėtai sulaikytuosius ir pilnai užtikrinti Baltarusijos gyventojų išraiškos laisvę ir teisę laisvai rengti taikius susirinkimus", - pabrėžė ESBO Nuolatinėje Taryboje pasisakęs Lietuvos nuolatinis atstovas prie tarptautinių organizacijų Vienoje ambasadorius Aurimas Taurantas.

Ataskaitoje pateikiama visa eilė rekomendacijų Baltarusijos vadovybei, ESBO dalyvaujančioms šalims ir tarptautinei bendruomenei siekiant, kad padaryta žala Baltarusijos visuomenei būtų kompensuota, atsakingi asmenys patraukti atsakomybėn, o tokių įvykių tikimybė ateityje minimizuota. Tarp rekomendacijų - ir kvietimas atlikti išsamų nepriklausomą tarptautinį žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje tyrimą, nes šios šalies gyventojų pamatinės teisės ir laisvės sistemingai pažeidžiamos jau ne vieną dešimtmetį.

ESBO dalyvaujančios šalys taip pat kviečiamos nepripažinti neteisėtų 2020 metų rugpjūčio 9 dienos rinkimų rezultatų ir reikalauti, kad Baltarusijoje būtų organizuoti nauji demokratiški rinkimai, užtikrinant kompetentingų tarptautinių organizacijų galimybę stebėti rinkimus.

Maskvos mechanizmą dėl žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje šių metų rugsėjo 17 dieną inicijavo Belgija, Čekija, Danija, Estija, Islandija, Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada, Latvija, Lenkija, Lietuva, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Slovakija ir Suomija.

Maskvos mechanizmas inicijuojamas, jei ne mažiau kaip dešimt valstybių mano, kad kitoje šalyje narėje iškilo ypač rimta grėsmė ESBO žmogiškosios dimensijos nuostatų laikymuisi. Maskvos mechanizmas numato ekspertų vizitą į atitinkamą šalį, žmogaus teisių padėties tyrimą ir ataskaitos, kuri pateikiama ESBO Nuolatinei Tarybai, apie žmogaus teisių pažeidimus parengimą.

Iki šiol šis ESBO mechanizmas buvo panaudotas tris kartus: 2018 metais dėl žmogaus teisių pažeidimų Čečėnijoje, 2011 metais dėl žmogaus teisių padėties ir ESBO įsipareigojimų įgyvendinimo Baltarusijoje po 2010 metų gruodžio mėnesį vykusių prezidento rinkimų ir 2003 metais dėl politinių oponentų persekiojimo Turkmėnistane.