Turkija praėjusiais metais, anot Europos Komisijos, toliau tolo nuo narystės Europos Sąjungoje (ES) tikslo. Fiksuotas „reikšmingas regresas demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir teisėsaugos nepriklausomumo srityse“, - antradienį paskelbė Komisija, pristatydama kasmetinę šalių kandidačių pažangos ataskaitą. Turkijos užsienio politiką esą „vis labiau kertasi su ES prioritetais“.

ES 2005 metais pradėjo derybas su Turkija dėl narystės. Tačiau dėl masinių vyriausybės kritikų sulaikymų po žlugusio 2016 metų pučo ES valstybės nusprendė nebeplėsti stojimo derybų. Netrukus po pokalbiai visiškai sustojo.

Komisija, vertindama didėjančius nesutarimus užsienio politikoje, atkreipė dėmesį į pastaruoju metu tvyrančią įtampą su Graikija ir Kipru dėl dujų žvalgybos Viduržemio jūroje. ES viršūnių susitikime Turkijai dėl to praėjusią savaitę buvo pagrasina tolesnėmis sankcijomis. Tačiau kartu ES šalių lyderiai pasiūlė pokalbius dėl ekonominės naudos, jei Ankara nusileis ir sutiks pradėti dialogą.

Be to, Turkija jau daug metų vaidina pagrindinį vaidmenį konfliktuose Libijoje ir Sirijoje, dėl kurių Europos kryptimi plūstelėjo pabėgėliai. Libijoje Ankara karinėmis priemonėmis remia užsienio pripažįstamą vyriausybę. Sirijoje Turkija pernai užėmė dalį šiaurinės šalies dalies.

Tuo pat metu ES ir toliau laiko Turkiją svarbia partnere migracijos politikos srityje. Šalis yra priėmusi 4 mln. pabėgėlių, 3,6 mln. jų – iš Sirijos. ES pastaraisiais metais skyrė milijardus pagalbai šiems pabėgėliams.

Tačiau Komisija dabar pažymėjo ir problemas šioje srityje, ypač tai, kad Turkija kovą „aktyviai ragino“ migrantus sausumos keliu per Graikiją keliauti į Europą. ES požiūriu, tai yra „migracijos spaudimo išnaudojimas politiniams tikslams“, kuris yra nepriimtinas.