Buvęs JAV gynybos sekretorius Donaldo Trumpo administracijoje Jamesas Mattisas, vadovavęs Pentagonui nuo 2017 metų sausio iki 2018 metų gruodžio, sukritikavo prezidentą už protestuotųjų vaikymą ir pareiškimus apie galimą ginkluotųjų pajėgų panaudojimą tvarkai atkurti.

Dimisijos generolo nuomone, kurią jis trečiadienį išdėstė žurnalui „The Atlantic“, D. Trumpas skaldo šalį, o jo veiksmai yra pasityčiojimas iš konstitucijos.

„Donaldas Trumpas – pirmasis prezidentas per mano gyvenimą, kuris nemėgina suvienyti Amerikos piliečių, net nesideda tai darąs, o stengiasi mus suskaldyti, - teigia J. Mattisas. – Mes matome trejų metų kryptingų veiksmų, trejų metų be brandaus vadovavimo padarinius. Mes galime susivienyti be jo, remdamiesi stipriaisiais mūsų pilietinės visuomenės bruožais“.

Pasak generolo, protestuotojai pagrįstai reikalauja vienodo teisingumo visiems. „Tai sveikas ir vienijantis reikalavimas. Mūsų dėmesio neturėtų atitraukti nedidelis įstatymo pažeidėjų skaičius, - pareiškė jis. – Protestuose dalyvauja dešimtys tūkstančių žmonių, reikalaujančių, kad mes gyventume vadovaudamiesi vertybėmis“. „Mes turime patraukti atsakomybėn tuos iš administracijos, kurie šaipysis iš mūsų konstitucijos“, - pabrėžė J. Mattisas.

„Aš daviau priesaiką saugoti ir ginti konstituciją. Bet niekada nemaniau, kad tokią pat priesaiką davę kariai bus siunčiami pažeidinėti savo bendrapiliečių konstitucinių teisių“, - sakė buvęs Pentagono vadovas. Jis pavadino protestuotųjų išvaikymą Lafayette`o aikštėje priešais Baltuosius rūmus piktnaudžiavimu valdžia.

Kaip pareiškė J. Mattisas, Amerikos miestai neturi tapti konfrontacijos arena, o kariškiai turi būti pasitelkiami tik gubernatorių prašymu ir labai retais atvejais. „Už viešosios tvarkos palaikymą turi atsakyti valstijų ir miestų vadovai, kurie geriau pažįsta savo gyventojus“, - įsitikinęs generolas.

Pastarosiomis dienomis daugelyje valstijų vyksta masinės protesto akcijos ir riaušės dėl afroamerikiečio George`o Floydo žūties Mineapolyje. Maždaug 40-yje šalies miestų, tarp jų – Vašingtone ir Niujorke, įvesta komendanto valanda.

Buvęs JAV prezidentas J. Carteris: rasinė neteisybė pakerta JAV demokratiją

Buvęs JAV prezidentas Jimmy’is Carteris trečiadienį teigė esąs įskaudintas praėjusią savaitę įvykdyto neginkluoto juodaodžio George’o Floydo nužudymo, dėl kurio kaltinamas baltaodis policininkas. Eksprezidentas taip pat išreiškė nerimą dėl rasinės ir kitų neteisybių šalyje, kurios pakerta JAV demokratiją.

„Valdžios, privilegijuoti ir moraliai sąžiningi žmonės privalo atsistoti ir pasisakyti prieš rasiniu požiūriu diskriminuojančią policiją ir teisingumo sistemą, amoralius ekonominius skirtumus tarp baltųjų ir juodųjų bei vyriausybės veiksmus, kurie pakerta mūsų vieningą demokratiją“, – teigė J. Carteris.

95 metų amžiaus J. Carteris paskutinis iš keturių gyvų buvusių JAV prezidentų, pasisakiusių apie G. Floydo nužudymą, kilusius neramumus ir žiaurų policijos elgesį su protestuotojais.

Buvęs prezidentas teigė, kad „jo ir jo žmonos širdys yra su G. Floydu ir kitomis smurto aukomis“, ir su tais, kurie jaučiasi beviltiškai dėl paplitusios rasinės diskriminacijos ir žiaurumo.

„Visi mes turime atkreipti dėmesį į rasinės diskriminacijos amoralumą. Tačiau smurtas, ar tai spontaniškas, ar sąmoningai skatinamas, nėra sprendimas“, – teigė J. Carteris.

J. Carterio prezidentavimas baigėsi 1981 metais. Dešimtmečius po to jis aktyviai kovojo už žmogaus teises, o 2002 metais už savo pastangas buvo apdovanotas Nobelio taikos premija.