Daugiau kaip pusė apklaustų amerikiečių mano, kad Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimanio nužudymas sumažino JAV saugumą.

Tokią išvadą leidžia daryti sekmadienį paskelbti televizijos kanalo ABC ir tarnybos „Ipsos“ atlikto sociologinio tyrimo rezultatai.

Respondentams buvo pateiktas klausimas, kaip pasikeitė JAV saugumo situacija po Amerikos pajėgų atakos Irake, per kurią žuvo Q. Soleimanis. 52 proc. tyrimo dalyvių pareiškė, kad grėsmė Jungtinėms Valstijoms padidėjo. Priešingos nuomonės laikosi 25 proc. apklaustųjų. 22 proc. amerikiečių mano, kad padėtis šiuo požiūriu nepasikeitė.

Tyrimo dalyvių taip pat buvo teiraujamasi, ar jie pritaria toms priemonėms, kurių imasi JAV prezidentas Donaldas Trumpas dėl situacijos, susijusios su Iranu. 43 proc. amerikiečių atsakė teigiamai, 56 proc. – neigiamai.

73 proc. apklaustųjų prisipažino daugiau ar mažiau nerimaujantys dėl to, kad gali prasidėti JAV ir Irano karas. 27 proc. pareiškė, kad tai jiems beveik arba visiškai nekelia nerimo.

Apklausa vyko visoje šalyje sausio 10-11 dienomis. Joje dalyvavo 525 pilnamečiai amerikiečiai.

Situacija Artimuosiuose Rytuose smarkiai susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. JAV surengė ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už generolo mirtį. Naktį į sausio 8-ąją Iranas raketomis atakavo dvi Irako karines bazes, kuriomis naudojasi JAV kariuomenė – Ain al Asado bazę šalies vakaruose esančioje Anbaro provincijoje ir Erbilio oro uostą Irako Kurdistane.

Po to JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas sugriežtins ekonomines sankcijas Teheranui. Kartu jis pažymėjo, jog Jungtinės Valstijos pasirengusios taikai su Iranu. Savo ruožtu Irano nuolatinis atstovas Jungtinėse Tautose Majidas Takht-Ravanchi pareiškė, jog Teheranas savo atsaką laiko pakankamu ir neketina imtis naujų karo veiksmų.

D. Trumpo patarėjas: JAV gali sumažinti savo karinį buvimą Afganistane ir be sutarties su talibais

Jungtinės Valstijos gali artimiausiu metu sumažinti savo karinį buvimą Afganistane nepriklausomai nuo to, ar bus sudaryta sutartis su radikaliu Talibano judėjimu. Tai interviu naujienų portalui „Axios“ pareiškė JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Robertas O'Brienas.

„Mes vėl grįžome prie situacijos, kai vedame derybas su Talibanu“, - sakė jis. „Afganistano pajėgoms sekasi geriau, ir aš manau, kad netrukus mes galėsime sumažinti savo karinį buvimą Afganistane nepriklausomai nuo to, ar bus susitarimas, ar ne“, - pažymėjo R. O'Brienas.

Tačiau JAV prezidento patarėjas neatmetė, kad iki metų pabaigos pavyks susitarti. „Manau, kad susitarimas gali būti sudarytas šiais metais“, - pridūrė jis.

Lapkričio 28 d. per netikėtą vizitą į Afganistaną JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad Talibanas nori sudaryti taikos sutartį su Vašingtonu. Jis taip pat sakė, kad Jungtinės Valstijos mažina savo kontingentą Afganistano teritorijoje iki 8,6 tūkstančio kariškių.

2018 metų rudenį JAV pradėjo iš esmės separatines taikos derybas su talibais. Vyriausybė Kabule jose nedalyvavo ir tik buvo informuojama apie jų rezultatus post factum. Po devynių derybų ratų JAV specialusis pasiuntinys Afganistanui Zalmay`us Khalilzadas šių metų rugsėjo pradžioje patvirtino, kad su talibais sudarytas principinis taikos susitarimas, pagal kurį iš Afganistano bus išvesta daugiau kaip 5 tūkstančiai Amerikos kariškių. Bet vėliau prezidentas D. Trumpas pareiškė atšaukiąs slapta rengtą susitikimą su Talibano lyderiais savo rezidencijoje Kemp Deivide. Šis sprendimas buvo priimtas po to, kai talibai Kabule įvykdė teroro aktą, per kurį žuvo 12 žmonių, tarp jų – JAV kariškis.