Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį (Lietuvos laiku - penktadienio rytą) Kalifornijos teismui pateiktame skunde SEC teigia, kad nuo 2014-ųjų balandžio iki 2015-ųjų gegužės „Volkswagen“ JAV finansų rinkose išleido obligacijų ir turtu paremtų vertybinių popierių už daugiau nei 13 mlrd. dolerių, o aukšti bendrovės vadovai esą žinojo apie tai, kad 500 tūkst. „Volkswagen“ automobilių gerokai viršijo leistiną taršą.

Nuslėpdama sukčiavimo taršos išmetimo testų metu ir išleisdama vertybinius popierius sau palankesnėmis palūkanomis, „Volkswagen“ iš investuotojų išviliojo šimtus milijonų dolerių, sakoma SEC pateiktame skunde.

„Obligacijų leidėjai Amerikos kapitalo rinkose privalo suteikti investuotojams tikslią ir pilną informaciją apie savo veiklą. Mes manome, kad „Volkswagen“ slėpė savo dešimtmečio trukmės sukčiavimo taršos emisijų testuose schemą, tuo pačiu leisdama obligacijas investuotojams“, - savo skunde teigia SEC.

SEC taip pat siekia uždrausti buvusiam „Volkswagen“ generaliniam direktoriui Martinui Winterkornui eiti vadovaujamas pareigas visose Jungtinių Valstijų bendrovėse, kurių akcijomis yra prekiaujama viešai.

„Volkswagen“ atmetė SEC kaltinimus ir teigė, kad komisijos kaltinimai yra teisiškai ir faktiškai klaidingi, o pati bendrovė ryžtingai su jais kovos.

„SEC pateikė beprecedentį skundą dėl vertybinių popierių, parduodamų tik informuotiems investuotojams, kuriems nebuvo padaryta jokios žalos - jie gavo visas palūkanas laiku“, - sakoma „Volkswagen“ pranešime.

„SEC nesako, kad obligacijas leidę asmenys žinojo, jog „Volkswagen“ dyzeliniai automobiliai neatitinka JAV taršos reikalavimų, kai tie vertybiniai popieriai buvo išleisti, tačiau tiesiog kartoja nepagrįstus kaltinimus apie buvusį „Volkswagen“ direktorių, kuris nebuvo susijęs su pardavimais“, - teigia „Volkswagen“ atstovai.

„Volkswagen“ į dyzelinius automobilius įdiegė sukčiavimui skirtą programinę įrangą, kuri sumažindavo automobilių taršą bandymų metu, tačiau nebemažindavo jos realaus eismo sąlygomis. Nuo 2015-ųjų, kai „Volkswagen“ pripažino sukčiavusi, vadinamasis „dyzelgeito“ skandalas bendrovei kainavo apie 28 mlrd. eurų. Juos „Volkswagen“ išleido baudoms, kompensacijoms, automobilių atšaukimams ir jų remontui.