Rūkančiųjų skaičius Europoje jau kuris laikas nekinta – 24 procentai žmonių rūko diena iš dienos. Pietų Europoje rūkymo rodikliai yra kur kas aukštesni nei Skandinavijoje, tačiau net ir čia viena šalis kitus lenkia keliais dideliais žingsniais. Nors vidutiniškai europiečiai surūko maždaug 14 cigarečių per dieną, Švedijos pavyzdys atrodo nepriekaištingai. Kodėl tik 5 proc. švedų rūko, kuomet visa Europa traukia vieną cigaretę po kitos?

Išnaikino rūkalius, bet ne priklausomybes

Drastiškas rūkančiųjų skaičiaus kritimas Švedijoje neįvyko pernakt. Nors kaimyninėse Norvegijoje ir Suomijoje kasdien rūko atitinkamai 11 ir 13 proc. gyventojų, švedai surado kitą kelią ir vietoje visiško tabako atsisakymo pasuko žalos mažinimo keliu.

Cigaretes Švedijoje rūko tik 5 proc. gyventojų, tačiau reguliariai kramtomąjį tabaką, arba kitaip vadinamą „snusą“, vartoja 19 proc. švedų vyrų ir 4 proc. moterų. Nors už Švedijos ribų „snusas“ yra nelegalus, tam tikros jo vartojimo tradicijos egzistuoja Vokietijoje ir Danijoje. Europos Bendrija jį uždraudė 1992 m. kartu su kitomis kramtomojo tabako rūšimis. Švedams, įstojusiems į Europos Sąjungą 1995 m. pavyko išsiderėti išimtį.

Rodikliai - dar ne viskas

Švedijoje fiksuojami mažiausi vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio, rūkymo sukeltų širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų vėžinių susirgimų, susijusių su tabaku, rodikliai visoje Europos Sąjungoje. Vis dėlto, „snusas“ nėra nekenksmingas - širdies kraujagyslių susirgimų dažnis tarp jį vartojančiųjų yra 40 proc. didesnis.

Kaip teigia „Ąžuolyno klinikos“ psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna, rūkyme itin didelę žalą daro smalkės ir degiosios medžiagos. Smalkės tvirčiau susijungia su hemoglobinu nei deguonis, o tIai gali turėti didelę įtaką vėžinių ląstelių atsiradimui, aterosklerozinių plokštelių susidarymui. Vienoje cigaretėje degimo metu išsiskiria daugiau kaip 5000 skirtingų chemikalų, 70 jų – sukeliančių vėžį.

Specialistas konstatuoja: „Einama ne tuo keliu“

R.Aleknos teigimu, metant rūkyti akcentas dedamas ne toje vietoje: „Atimti būdą ,,geriau pasijausti“ nepasiūlant alternatyvos, tai tas pats, kas nuo alkoholio priklausomam žmogui liepti negerti, nors jis nebegali negerti. Gydymo metodas šiuo atveju nukreiptas tik į žmogaus susilaikymą nuo alkoholio, bet jeigu jam blogai, ką mes siūlome vietoje to?“

Gydytojo teigimu, kiekviena priklausomybė turėtų būti raunama su šaknimis - ieškant priklausomybės atsiradimo priežasčių.

Psichiatro teigimu, žmogaus polinkis į priklausomybes formuojasi vaikystėje: „Mes asmenybes formuojame šeimoje, tačiau didelę įtaką turi vaikų darželiai, mokyklos. Jei iki to laiko nesugebama sudėti bazinių dalykų, kas leistų žmogui gerai jaustis blaiviam, nerūkančiam, nepriklausomam, tai visos kitos pašalinės priemonės bus bevertės“, - teigia gydytojas.

Žalos mažinimo šalininkų teigimu, švedai neragino žmonių vienu ypu atsisakyti ilgamečio įpročio rūkyti, kas leido šio įpročio atsikratyti lengviau. Vis dėlto, kaip aiškina psichiatrai, staigus vienos priklausomybės atsisakymas pereinant prie kitos, nesikreipiant į specialistus, priklausomybių problemos neišspręs.