Sausio pradžioje Pietų Kinijos jūroje įvyko viena baisiausių per kelis pastaruosius dešimtmečius naftą gabenusio tanklaivio katastrofa, pasiglemžusi visą didžiulio laivo įgulą. Naftą ir jos produktus gabenančių tanklaivių avarijos beveik visada tampa ne tik laivybos, bet ir ekologinėmis katastrofomis.

Manvydas VITKŪNAS

274 m ilgio tanklaivis „Sanchi“, plaukiojantis su Panamos vėliava, gabeno iš Irano į Pietų Korėją 136 tūkst. tonų naftos kondensato. Sausio 6 d. šis laivas Pietų Kinijos jūroje, už beveik 300 km nuo Šanchajaus uosto, susidūrė su Honkonge registruotu Kinijos prekybiniu laivu „CF Crystal“, kuriuo buvo gabenamas grūdų krovinys. Po susidūrimo visus kinų jūrininkus (laive buvo 21 įgulos narys) spėta išgelbėti, o iraniečių tanklaivyje kilo itin smarkus gaisras, sprogimai.

Manoma, kad visi „Sanchi“ įgulos nariai (30 iraniečių ir du Bangladešo piliečiai) žuvo jau pirmąją nelaimės valandą, nors pats tanklaivis, kol nuskendo, liepsnojo net aštuonias paras. Jūroje dėl išsiliejusios naftos susidarė daugiau nei 16 km skersmens dėmė. Gelbėtojai iš jūros sugebėjo išgriebti kelių žuvusiųjų kūnus. Šios kraupios tragedijos priežastys tiriamos.

Apšaudė raketomis

Jau antrą šimtmetį tanklaiviai yra svarbiausios (greta naftotiekių) naftos ir jos produktų gabenimo priemonės. Pirmasis tanklaivis, pavadintas „Zoroaster“, buvo pastatytas 1878 m. Švedijos Geteborgo mieste, „Motala Verkstad“ laivų statykloje. Tanklaivį eksploatavo viena Rusijos imperijos bendrovė. XX a. tanklaivių statyba ir naftos prekybos apimtys labai išaugo, ir pasaulio vandenynus ėmė skrosti milžiniški laivai.

Bene garsiausiu vadinamuoju supertanklaiviu (laivu, kuriuo galima gabenti ne mažiau kaip 320 tūkst. tonų naftos) tapo Jokosukoje (Japonijoje) 1976 m. į vandenį nuleistas galiūnas „Knock Nevis“. Jo ilgis siekė beveik pusę kilometro (458 m), plotis – 68 m, bortų aukštis – 30 m. Su Liberijos, vėliau su Norvegijos vėliava plaukiojęs 40 jūrininkų įgulos laivas galėjo gabenti net 564 tūkst. tonų naftos. Jis buvo toks didelis, kad negalėjo ne tik plaukti Sueco ir Panamos kanalais, bet ir saugiai įveikti daug kur sekloko Lamanšo sąsiaurio. Todėl naftą iš Persijos įlankos jis gabendavo plaukdamas aplink Afriką.

Vykstant Irano ir Irako karui, 1986 m. gegužės 14 d. šį milžinišką laivą Ormūzo sąsiauryje atakavo iraniečių karinis lėktuvas. Į tanklaivį pataikiusi raketa užmušė tris žmones, laive kilo gaisras. Laimė, liepsnas pavyko numalšinti, milžiniško naftos išsiliejimo išvengta. Tanklaivis užplaukė ant seklumos ir tik po dvejų metų buvo nutrauktas į jūrą, buksyruotas į Singapūrą ir kapitališkai suremontuotas. „Knock Nevis“ buvo nurašytas 2010 m., nes po gausių tanklaivių avarijų tokiems laivams su viengubais bortais buvo uždrausta įplaukti į Europos Sąjungos šalių, Kanados, Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei kai kurių kitų valstybių uostus. Paskutinio reiso pabaigoje įgula jį tyčia užplukdė ant seklumos Indijos Gudžarato valstijos pakrantėje. Čia tanklaivis buvo supjaustytas ir paverstas metalo laužu.

Tai, kad pasaulyje buvo labai sugriežtinti tanklaivių saugumui keliami reikalavimai, lėmė visa virtinė šio tipo laivų avarijų, sukėlusių ir milžiniškas ekologines nelaimes. Prie Europos krantų vienas pirmųjų didelių tokio pobūdžio incidentų įvyko 1967 m. kovo 18 d. Tąsyk prie Didžiosios Britanijos krantų nelaimę patyrė tanklaivis „Torrey Canyon“, plaukiojęs su Liberijos vėliava. 297 m ilgio ir 38 m pločio tanklaivis gabeno 120 tūkst. tonų naftos krovinį iš Kuveito.

Kai dėl navigacijos sistemos klaidos laivas nukrypo nuo kurso, kapitonas nusprendė rizikuoti ir toliau plaukti neplanuotu, pavojingu maršrutu tarp Britanijos kranto ir nedidelių priekrantės salų. Netikėtai tanklaivio kelyje sąsiauryje pasirodė nedidelis žvejybos laivas. Stengdamasis išvengti susidūrimo, tanklaivis pasuko į šalį ir rėžėsi į povandenines uolas. Korpusas lūžo pusiau, nafta ėmė lietis į jūrą, žuvo vienas jūrininkas. Išsiliejusi nafta užteršė didžiulę jūros akvatoriją, Velso ir Prancūzijos pakrantes. Žuvo daugybė jūros gyvių, mažiausiai 15 tūkst. paukščių.

Dar šiurpesni buvo Ispanijoje statyto, amerikiečių kompanijai „Amoco“ priklausiusio ir su Liberijos vėliava plaukiojusio tanklaivio „Amoco Cadiz“ avarijos, įvykusios 1978 m. kovo 16 d., padariniai. Šis 334 m ilgio laivas su naftos iš Saudo Arabijos ir Irano kroviniu plaukė į Nyderlandų Roterdamo uostą. Netoli Prancūzijos, Bretanės pusiasalio, ties įplaukimo į Lamanšo sąsiaurį vieta, sugedo laivo valdymo mechanizmas. Buvo skubiai reikalingas buksyras, kuris padėtų didžiuliam laivui pasiekti uostą.

Tinkamas laivas „Pacific“, priklausantis vienai Vokietijos bendrovei, kaip tik buvo netoliese, Prancūzijos Bresto uoste. Tačiau buksyro įgula labai ilgai ir skrupulingai derino savo veiksmus su bendrovės būstine Hamburge, vėliau ėmė derėtis su skęstančio laivo kapitonu dėl sumos, kurią gautų už darbus, o per tą laiką įsismarkavo labai rimtas štormas. „Amoco Cadiz“ inkarai neatlaikė, ir tanklaivis ėmė greitai dreifuoti kranto link.

Kai „Pacific“ valdanti bendrovė suderėjo su į bėdą patekusio laivo valdytoju 2 mln. JAV dolerių, pagaliau buvo pradėti gelbėjimo darbai. Tačiau kritiškai svarbus laikas jau buvo prarastas: jūroje įsišėlo audra. Lynas, kuriuo pavyko tanklaivį prikabinti prie buksyro, nutrūko.

Per 3 valandas buvo pritvirtintas antras lynas, bet ir jis neatlaikė. Galiausiai vakare nevaldomas tanklaivis rėžėsi į uolėtą pakrantę, į jūrą plūstelėjo nafta. Jos išsiliejo itin daug – net 223 tūkst. tonų. Vėjas ir vandens srovės sparčiai skleidė naftos dėmę. Ji užklojo milžinišką plotą – beveik 400 km pakrantės. Valyti teko ilgai ir sunkiai, darbai kainavo 460 mln. to meto Prancūzijos frankų. Įvertinti didžiulę žalą, padarytą gamtai, buvo kur kas sunkiau.

Girtas kapitonas

Pagal identišką projektą toje pačioje laivų statykloje, kaip ir „Amoco Cadiz“, buvo pastatytas ir kitas liūdnai pagarsėjęs tanklaivis – su Kipro vėliava plaukiojęs „MT Haven“. 1987 m. Persijos įlankoje jis buvo apšaudytas raketomis, suremontuotas Singapūre ir grįžo į rikiuotę. 1991-ųjų pavasarį „Haven“ plaukė iš Irano į Italiją.

Balandžio 11 d. Viduržemio jūroje, netoli Italijos Genujos uosto, šis laivas, gabenęs 80 tūkst. tonų naftos, patyrė avariją jau jos iškrovimo metu šalia naftos terminalo plūduro, esančio jūroje. Kilo gaisras, virtinė sprogimų, į jūrą išsiliejo apie 40 tūkst. tonų naftos. Italijos tarnybos sugebėjo lokalizuoti nelaimės židinį, aplink degantį laivą (jį gana greitai pavyko užgesinti) buvo įrengtos specialios užtvaros, neleidusios naftos produktams plisti jūros paviršiuje. Dalį naftos pavyko surinkti, tačiau didelė dalis nugrimzdo, sukietėjo ir keliolika metų buvo išmetama į kurortų paplūdimius.

Šiaurės Amerikos pakrantėse panašią katastrofą sukėlė 1989 m. kovo 23 d. prie JAV krantų sudužęs amerikiečių tanklaivis „Exxon Valdez“. Tai vienas garsiausių tokio pobūdžio incidentų. Jo metu prie pietinių Aliaskos krantų išsiliejo net 48 tūkst. tonų naftos, ja buvo užterštas ilgas pakrantės ruožas ir 2,5 tūkst. kv. km jūros.

Valdizo uoste pripildytas Aliaskoje išgautos naftos laivas pajudėjo Kalifornijos link. Uosto locmanas palydėjo tanklaivį siauru sąsiauriu, o atviroje jūroje laivo kapitonas Džozefas Džefris Heizelvudas plaukė savarankiškai. Tą vakarą jis buvo išgėręs ir visą laivo valdymą patikėjo padėjėjui. Šis buvo labai pervargęs, prarado budrumą ir itin kliovėsi navigacijos sistema. Dėl pakeliui pasitaikiusių didžiulių ledo lyčių buvo nuspręsta kiek pakeisti kursą, o vėliau grįžti prie pirminio maršruto. Tačiau „Exxon Valdez“ rėžėsi į povandenines uolas.

Jūrai, pakrančių gamtai ir ūkiui buvo padaryta didžiulė žala. Į teismą kreipėsi rekordinis skaičius – daugiau nei 38 tūkst. – ieškovų. Tarp jų buvo ir Aliaskos valstijos administracija, pakrančių miestų ir miestelių savivaldybės, aplinkosaugos agentūros, žvejai, pakrantėse namus ar vasarnamius turintys žmonės. Kompanija „Exxon“ turėjo atlyginti 287 mln. JAV dolerių žalą ir sumokėti 5 mlrd. dolerių baudą.

Vėliau apeliaciniai teismai šias sumas gerokai sumažino. Būtent po „Exxon Valdez“ katastrofos JAV buvo priimta daug įstatymų ir kitų dokumentų, sugriežtinusių laivų statybos nei navigacijos saugumo reikalavimus. Laivo kapitonas gavo solidžią piniginę baudą ir buvo teismo sprendimu įpareigotas atlikti visuomenei naudingus darbus – dalyvauti avarijos likvidavimo darbuose, rinkti šiukšles, dirbti labdaros valgykloje. 2009 m. jis viešai atsiprašė Aliaskos gyventojų dėl „Exxon Valdez“ katastrofos.

Sudužo prie Klaipėdos

Lietuvos pakrantes skaudi ekologinė katastrofa ištiko 1981 m. lapkričio 21 d., kai graikų kompanijai priklausęs, tačiau su Didžiosios Britanijos vėliava plaukiojęs tanklaivis „Globe Asimi“ sudužo ties Klaipėdos uosto prieigomis. Kaip vėliau nustatė specialistai, pagrindinė laivo avarijos priežastis buvo ta, kad kapitonas su įgula nebuvo pasirengę audrai ir neįvykdė uosto dispečerių nurodymo laiku išplaukti į jūrą.

Vis stiprėjant vėjui, 170 m ilgio tanklaivis atsitrenkė į uosto molą ir perlūžo. Išsiliejo daugiau nei 16 tūkst. tonų mazuto. Jis išsisklaidė uoste, jūroje ir pakrantėje. Uoste mazuto sluoksnio storis vietomis siekė net 50 cm. Buvo pradėta avarijos padarinių likvidavimo operacija. Apie pusę mazuto surinkta ir perdirbta, likęs išsisklaidė vandenyje, susigėrė į smėlį. Paplūdimiuose buvo iškasta ir į sąvartynus išvežta daugiau kaip pusę milijono tonų smėlio. Nuostoliai buvo milžiniški – apie 800 mln. JAV dolerių. Kai kurios nuskendusio didžiulio laivo dalys buvo iškeltos, kitos iki šiol riogso jūros dugne 10–12 m gylyje.

Visgi pasaulyje didžiausias ekologines katastrofas, susijusias su naftos gavyba ir transportavimu, sukelia ne tanklaivių avarijos, o incidentai naftos gavybos platformose. Pavyzdžiui, 1979 m. šalia Meksikos krantų po tokios nelaimės nafta liejosi į jūrą beveik metus. Į aplinką pateko net 460 tūkst. tonų šio skysčio. O 2011-aisiais Meksikos įlankoje netoli JAV krantų įvykus avarijai platformoje „Deepwater Horizon“ žuvo 13 žmonių, nafta liejosi į jūrą 152 paras. Didžiulių nelaimių būna ir toli nuo jūros esančiose žemyninėse naftos verslovėse.

Bene didžiausias naftos išsiliejimas į aplinką, gręžinių gaisrai vyko 1991-aisiais, Persijos įlankos karo metu. Šimtus gręžinių Kuveite ir Irako pietuose padegė Kuveitą okupavusios, vėliau amerikiečių ir jų sąjungininkų priverstos trauktis Irako diktatoriaus Sadamo Huseino pajėgos.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ