Turime Vasario 16-osios Akto originalą. Žinome, kad 1863 m. sukilimo vadai buvo palaidoti Gedimino kalne – tai svarbu istoriniam mūsų valstybės tęstinumui. O Europos ir viso pasaulio įvykiai bylojo apie permainas – buvo pradėtos derybos dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES), ne vienoje šalyje vyko svarbūs rinkimai. Tai – naujo etapo pradžia.

Sausis

• Sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 849 tūkst. nuolatinių gyventojų. Jie sudarė 0,6 proc. ES gyventojų.
• Sausio 2–25 d. Vilniuje, Gedimino kalno aikštelėje, grupė Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologų atliko archeologinius tyrimus, kurių metu buvo aptikti keturių asmenų palaikai. Iš viso Gedimino kalne jau rasti 17 sukilėlių palaikai, manoma, kad čia jų atgulė 21 – tiek buvo nužudyta Lukiškių aikštėje. Liepą buvo pranešta, jog vienas iš mirusiųjų galbūt yra 1863 m. sukilimo vadas Zigmantas Sierakauskas.
• Sausio 10 d. paskelbta, kad visuotinis vaikinų šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas šią Vyriausybės kadenciją nuo 2019 m.
• Sausio 17 d. patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Joje apibrėžtos pagrindinės nacionalinio saugumo politikos prielaidos, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesai, grėsmės, pavojai, rizikos veiksniai, įvardyti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai. Pabrėžta, kad korupcija, socialinė atskirtis ir skurdas taip pat yra galimos grėsmės nacionaliniam saugumui.
• Sausio 20 d. Respublikonų partijos narys Donaldas Trampas prisaikdintas 45-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu. Jis 2016 m. lapkričio 8 d. vykusiuose rinkimuose įveikė Demokratų partijos kandidatę Hilari Klinton.

Vasaris

• Vasario 1 d. Rumunijos vyriausybė, nusprendusi dekriminalizuoti kai kuriuos su korupcija susijusius nusižengimus, pribloškė šalies gyventojus ir užsienio ekspertus. Į gatves išėjo tūkstančiai protestuotojų. Padėtis Rumunijoje įtempta iki šiol – lapkritį į demonstracijas prieš tokią politiką rinkosi dar daugiau žmonių.
• Vasario 9 d. įsigaliojo naujos redakcijos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Uždraustas bet koks smurtas prieš vaikus, įskaitant fizines bausmes. Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusia draudimą vaikams taikyti fizines bausmes.
• Vasario 10 d. pirmoji Lietuvos ponia ir pirmoji moteris, šioms pareigoms suteikusi ne tik ypatingą statusą, bet ir reikšmę, Alma Adamkienė, net 10 metų lydėjusi savo vyrą Valdą Adamkų nelengvame šalies vadovo kelyje ir kartu su juo atstovavusi Lietuvai pačiu aukščiausiu lygmeniu, minėjo savo 90-metį.
• Vasario 12 d. Šiaurės Korėja surengė pirmąjį žinomą naujos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Pukguksong 2“ bandymą. Naujausi bandymai verčia nuogąstauti, kad Šiaurės Korėja greitai turės karinį arsenalą, kelsiantį pavojų daugeliui šalių.

Kovas

• Kovo 4 d. viena iš didžiausių Lietuvos lengvosios atletikos vilčių Airinė Palšytė Serbijos sostinėje Belgrade iškovojo Europos uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato auksą.
• Nuo kovo 25 d. Gruzijos piliečiai į Šengeno erdvę gali trumpam atvykti be vizų. Tokia teisė suteikiama turintiesiems biometrinius pasus. Šengeno erdvėje be vizų jie gali viešėti ne ilgiau kaip 90 dienų per pusmetį verslo, turizmo ar šeimos, bet ne darbo reikalais.
• Kovo 29 d. pagaliau radome Vasario 16-osios Akto originalą! Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą lietuvių kalba su signatarų parašais Vokietijos diplomatiniame archyve aptiko Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Liudas Mažylis.
• Kovo 29 d. viena iš prestižiškiausių Europos mokslo tarybos dotacijų pirmą kartą per 10 metų suteikta lietuvių mokslininkui, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos instituto profesoriui Sauliui Klimašauskui.
• Kovo 29 d. Didžioji Britanija pradėjo pasitraukimo iš ES procesą – oficialiai informavo ES apie savo ketinimus. Šalies ministrė pirmininkė Teresa Mei sakė, kad vyriausybė turi viziją ir planą, kaip sukurti dar geresnę Didžiąją Britaniją. Britai sprendimą trauktis iš ES priėmė pernai.

Balandis

• Balandžio 3 d. popietę, apie 14 val. 40 min., Sankt Peterburge nugriaudėjo keli sprogimai metro. Daug žmonių buvo sužeista, 11 žuvo. Sankt Peterburge sprogimai nugriaudėjo tą pačią dieną, kai šiame mieste turėjo susitikti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka.
• Pirmomis balandžio dienomis Sirijos armija naudojo cheminius ginklus – po surengtų antskrydžių apsinuodiję žmonės duso, buvo purtomi traukulių. Sirija neigė kaltę, tačiau JAV prezidento D. Trampo įsakymu balandžio 7 d. karo laivai iššovė 59 raketas „Tomahawk“ į Sirijos vyriausybės kontroliuojamą oro pajėgų bazę.

Gegužė

• Gegužės 1 d. Santariškių klinikos tapo Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis. Pavadinimas buvo pakeistas siekiant labiau tapatintis su Santaros slėniu – biotechnologijos, molekulinės medicinos ir biofarmacijos, inovatyvių medicinos technologijų, informatikos ir komunikacijų technologijų, fundamentinio ir taikomojo mokslo centru.
• Gegužės 7 d. 39-erių buvęs investicijų bankininkas, centristas Emanuelis Makronas išrinktas Prancūzijos prezidentu. Jauniausias prezidentas šalies istorijoje rinkimuose didele persvara įveikė kraštutinių dešiniųjų jėgų atstovę Marin Le Pen.
• Gegužės 15 d. įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos, įteisinančios baudžiamąją atsakomybę už atvykimą į Lietuvą ar keliones į kitas užsienio valstybes teroristiniais tikslais.

Birželis

• Birželio 1 d. elektroninėje erdvėje pradėjo veikti Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro išleistos Visuotinės lietuvių enciklopedijos suskaitmeninta versija. Čia perkelti visi Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje spausdinti tekstai ir daug naujų straipsnių.
• Birželio 19 d. Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra pranešė, kad pasaulyje 65,6 mln. žmonių yra pabėgėliai, prieglobsčio prašytojai ar šalies viduje perkelti asmenys. Didžioji dalis pabėgėlių sukeliamos naštos tenka vargingiausioms pasaulio valstybėms.
• Birželio 25 d. arkivyskupas Teofilius Matulionis Vilniaus Katedros aikštėje iškilmingai paskelbtas palaimintuoju. Beatifikacijos iškilmės pirmą kartą rengtos Lietuvoje. T. Matulionis tapo antruoju Lietuvos palaimintuoju. Vyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacija vyko 1987 m. Romoje.

Liepa

• Nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. pirmininkavimą ES Tarybai perėmė Estija. Pirmininkavimo programoje – saugios, įtraukios ir tvarios Europos, atviros ir inovatyvios Europos ekonomikos siekiai bei skaitmeninės visuomenės ir laisvų duomenų judėjimo kūrimas.
• Liepos 4 d. Klaipėdos universiteto mokslininkai ir Lietuvos karinio jūrų laivyno kariškiai Baltijos jūroje aptiko Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ likučius. 1916 m. Vokietijoje pagamintas laivas pagal konstruktorių sumanymą buvo skirtas minoms traluoti ir pritaikytas joms statyti.
• Liepos 4 d. pirmieji lankytojai buvo pakviesti į po rekonstrukcijos atidarytas Lietuvos jūrų muziejaus erdves. Istoriniame pastate XIX a. gynybiniame Nerijos forte atsirado edukacinė erdvė, parodų salė, poilsio ir persirengimo patalpos darbuotojams. Po rekonstrukcijos pagerėjo gyvūnų gyvenimo sąlygos.
• Paskelbta, jog Baltarusijoje, netoli Lietuvos sienos, statomą Astravo atominę elektrinę numatyta paleisti 2020 m. vasarą. Astravo jėgainėje veiks du branduoliniai reaktoriai (kiekvieno iš jų galia – 1 200 megavatų).

Rugpjūtis

• Po 12 metų pertraukos Lietuvos atletai laimėjo medalį pasaulio lengvosios atletikos čempionate: rugpjūčio 5 d. pasaulio čempionu tapo mūsų disko metikas Andrius Gudžius, vos 2 cm numetęs įrankį toliau nei jo varžovas iš Švedijos.
• Naktį iš rugpjūčio 16-osios į 17-ąja keliuose JAV miestuose buvo nugriauti konfederacijos laikų veikėjų garbei pastatyti paminklai: įsibėgėjo kampanija griauti per JAV pilietinį karą vergiją palaikiusių pietinių valstijų simbolius.
• Rugpjūčio 18 d. darbą atnaujino Vilniaus tarptautinis oro uostas. Buvo atlikti pagrindiniai tako rekonstrukcijos darbai. Jie truko 35 dienas.
• Rugpjūčio 18 d. paskelbta, jog, praėjus daugiau kaip pustrečių metų nuo ES bendrosios valiutos euro įvedimo šalyje, 480 mln. litų vertės suma dar nėra grįžusi į litus išleidusį Lietuvos banką. Tai – beveik dešimtadalis visų įvedant eurą apyvartoje buvusių litų.

Rugsėjis

• Rugsėjo 6 d. valstybės laikraštis „Lietuvos aidas“ šventė 100 metų jubiliejų. Laikraščio, įkurto 1917 m., steigėjas ir redaktorius buvo būsimasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona.
• Rugsėjo 11 d. žinomam poetui, publicistui, vertėjui, vienam iš penkių Lietuvos Helsinkio grupės narių steigėjų Tomui Venclovai sukako 80 metų. Šiuo metu poetas gyvena ir dirba Niu Heivene (JAV).
• Rugsėjo 15 d. Europos, Italijos ir JAV kosmoso agentūrų pajėgomis sukurtas erdvėlaivis „Cassini“ baigė savo mokslinę misiją. Erdvėlaivis 2004 m. buvo paleistas Saturnui ir jo palydovams Febei, Titanui ir Enceladui tirti. „Cassini“ į Žemę perdavė nepaprastai daug vertingos informacijos.
• Rugsėjo 24 d. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatyvusis blokas šventė pergalę šalies parlamento rinkimuose, sulaukęs trečdalio rinkėjų palaikymo. Iš viso į Bundestagą pateko šešių partijų atstovai.

Spalis

• Spalio 1 d. Katalonijoje vyko Ispanijos teismų nekonstituciniu paskelbtas referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Skelbta, kad referendume dalyvavo kiek daugiau nei 42 proc. visų Katalonijos balso teisę turinčių žmonių. 90 proc. jų išreiškė pritarimą nepriklausomybės siekiui. Ispanija netrukus paskelbė, jog referendumas prieštaravo įstatymams.
• Spalio 2 d. Europos Komisija bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ skyrė 27 mln. 873 tūkst. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos (19 km ilgio ruožas Bugeniai–Rengė), įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. „Lietuvos geležinkeliai“ skolą įsipareigojo sumokėti iki 2018 m. sausio 7 d.
• Spalio 15 d. Vilniuje ir kituose pasaulio miestuose iškilmingai paminėtos 200-osios Tado Kosciuškos mirties metinės. T. Kosciuška aktyviai kovojo už Lenkijos ir Lietuvos nepriklausomybę, 1794 m. Lenkijoje prasidėjo jo vadovaujamas sukilimas. Šis veikėjas nacionaliniu didvyriu yra laikomas Lietuvoje, Lenkijoje, JAV.
• Spalio 17 d. paskelbta, kad Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai (Lietuvoje vyrai dirba vidutiniškai 35,3 metų, moterys – 35,9 metų, panašus santykis ir Latvijoje). Visose kitose ES šalyse padėtis yra priešinga – ilgiau dirba vyrai.

Lapkritis

• Lapkričio 15 d. Niujorke (JAV) vykusiame „Christieʼs“ aukcione didžiojo XVI a. italų tapytojo Leonardo da Vinčio paveikslas „Salvator Mundi“ („Pasaulio gelbėtojas“) buvo parduotas už rekordinę 450,3 mln. JAV dolerių sumą. Tai didžiausia suma, kada nors sumokėta už meno kūrinį. Drobę įsigijo Saudo Arabijos sosto įpėdinis.
• Lapkričio 20 d. baigėsi nacionalinė iniciatyva „Idėja Lietuvai“. Per du mėnesius nuo oficialaus starto buvo sukaupta daugiau nei 800 idėjų, kaip pagerinti mūsų šalies ekonomiką, socialinę aplinką, švietimo sistemą, būti kūrybiškesniems, laimingesniems ir tiesiog gyventi geriau. 2018 m. vasarį bus paskelbtos trys idėjos, turinčios didžiausią potencialą padėti Lietuvai padaryti proveržį.

Gruodis

• Pranešta, kad virtualioji valiuta bitkoinas, nepadengta jokia kita valiuta, brangiaisiais metalais ar kitomis vertybėmis (jos kursą nustato paklausa ir pasiūla), vilioja vis daugiau žmonių. Nuo metų pradžios bitkoino kaina pakilo daugiau kaip 1 700 proc., o gruodžio 16 d. rekordas – 19 666 JAV doleriai už bitkoiną – pasiektas po to, kai buvo pradėta prekiauti bitkoinų ateities sandoriais.
• Kai spalį JAV remiamos pajėgos Sirijoje paskelbė visiškai užėmusios buvusią „Islamo valstybės“ sostinę Mosulą ir ar Rakos miestą, imta manyti, jog „Islamo valstybė“ nebekelia rimto pavojaus. Prancūzijos prezidentas E. Makronas gruodžio 17 d. prasitarė manąs, kad šios grupuotės kovotojai Sirijoje galutinai bus sutriuškinti kitų metų vasarį.
• Gruodžio 18 d. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ministrai pirmininkai paskelbė, kad Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarais sinchronizuos per Lenkiją. Sutarta, jog studijos dėl techninių sąlygų turėtų būti baigtos iki pavasario.
• Gruodžio 18 d. Rusijoje oficialiai prasidėjo prezidento rinkimų kampanija. Rinkimai vyks 2018 m. kovo 18 d., manoma, kad juos laimės dabartinis šalies vadovas V. Putinas, sieksiantis ketvirtosios kadencijos. Apklausų duomenimis, jo kandidatūrą remia 75 proc. rinkėjų.
• Gruodžio 19 d. Lietuvoje lankėsi pirmasis Saudo Arabijos pilietybę turintis humanoidas Sofija. 2015 m. pasauliui pristatytos Sofijos kūrėjai – Honkonge įsikūrusi kompanija „Hanson Robotics“. Prie šio humanoido kūrimo prisidėjo ir lietuvis Vytas Kriščiūnas. Vilniaus meras pakvietė Sofiją tapti sostinės gyventoja.

2017 m. netektys

• Vasario 6 d., eidamas 96 metus, mirė poetas ir vertėjas Vacys Reimeris.
• Gegužės 4 d. mirė aktorius Dalius Mertinas. Gegužės 21-ąją aktoriui būtų sukakę 56-eri.
• Birželio 6 d. užgeso Seimo nario ir buvusio publicisto Roko Žilinsko gyvybė. Jam buvo 44-eri.
• Rugsėjo 28 d., sulaukęs 91-erių, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs Seimo narys Balys Gajauskas, net 37 metus už įsitikinimus ir antisovietinę veiklą kalėjęs sovietų lageriuose.
• Spalio 7 d. mirė rašytojas ir mokslininkas, Merilando universiteto profesorius Kazys Almenas. Atkūrus nepriklausomybę, jis dirbo Lietuvos energetikos institute. Parašė istorinių nuotykių, detektyvinių romanų. 1992 m. įkūrė leidyklą „Litterae universitatis“, Vytauto Didžiojo universitete organizavo vadovėlių aukštosioms mokyklos vertimą ir leidybą.
• Spalio 11 d. mirė garsus Rusijos satyrikas ir rašytojas Michailas Zadornovas. Jam buvo 69-eri.
• Lapkričio 22 d. pranešta apie operos solisto, vienu gražiausių pasaulio baritonų tituluojamo Dmitrijaus Chvorostovskio mirtį.
• Gruodžio 9 d. užgeso menotyrininko, Nepriklausomybės Akto signataro Liongino Šepečio gyvybė. 1990–1992 m. L. Šepetys buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų rasite žurnale "Savaitė"