Praėjus kiek daugiau nei dviem antrosios Donaldo Trumpo prezidentavimo kadencijos mėnesiams, atrodo, kad Amerikos politikai ir jos užsienio politika yra smarkiai pakitę. Kyla klausimas, ar tai laikina, ar visam laikui.

Davidas Schultzas, JAV Hamline universiteto politikos mokslų profesorius

Pasaulyje, o dar svarbiau – šalies viduje, pradeda formuotis priešprieša D. Trumpui.

Tarptautiniame fronte jo užsienio politika vis labiau artėja prie Rusijos ir autoritarizmo, kartu priešinasi demokratijai ir Europos saugumui. Jis stengėsi jėga priversti Ukrainą daryti nuolaidas, kartu pasirinkdamas aiškiai rusišką požiūrį į karą. D. Trumpas taip pat siekė sumažinti USAID (liet. Jungtinių Valstijų tarptautinio vystymosi agentūra) ir apkarpyti kitus dešimtmečius gyvavusius JAV užsienio politikos ramsčius.

Jo požiūris į prekybą atspindi dvišalę pasaulėžiūrą su nuline suma. Kiekvieną prekybos disbalansą jis laiko savaime blogu ir daro prielaidą, kad dauguma mūsų sąjungininkų išnaudoja Jungtines Valstijas. Dėl to jis įvedė muitus ne tik strateginiams varžovams, bet ypač artimiems sąjungininkams, pavyzdžiui, Kanadai, ir iš esmės beveik visiems pasaulio prekybos partneriams.

Jo ultranacionalistinė, uždarų durų užsienio politika nedidina JAV įtakos pasaulyje. Priešingai, ji verčia Europą – ir tokias šalis kaip Lietuva – tapti savarankiškesnėmis ir mažiau priklausomomis nuo Amerikos lyderystės.

Namuose didėja pasipriešinimas. Daugelis jo vykdomųjų įsakymų ir politikos krypčių blokuojamos teismuose. Visuomenė griežtai nepritaria jo siūlomam užsienio pagalbos mažinimui, taip pat kelioms jo vidaus iniciatyvoms.

Pavyzdžiui, neseniai Viskonsino valstijoje vykę rinkimai į Aukščiausiąjį Teismą atskleidė, koks nepopuliarus tapo D. Trumpo prekės ženklas. Jo remiamas kandidatas – glaudžiai susijęs ir su D. Trumpu, ir su Elonu Musku – skaudžiai pralaimėjo demokratui.

Šalies viduje net tradiciškai konservatyvūs leidiniai, tokie kaip „Wall Street Journal“, kartu su daugeliu respublikonų analitikų, pradeda kritikuoti D. Trumpą ir jo politiką.

D. Trumpas savo sėkmę matuoja akcijų rinka, bet ir pastaroji griežtai atmetė jo tarifų politiką.

Nors niekas nėra garantuota, galima nujausti, kad jo neapgalvotumas – panašiai kaip ir pirmosios kadencijos metu – galiausiai gali sutrukdyti jam pasiekti daugelį savo tikslų. Dabar, per antrąją kadenciją, priešprieša gali būti dar ryškesnė. Jo chaotiškas požiūris į valdymą gali sužlugdyti bet kokią jo vykdomą darbotvarkę – jei jis apskritai turi nuoseklią darbotvarkę.

Praėjus dviem šios administracijos veiklos mėnesiams, daugelis nerimauja, kad kelias, kuriuo D. Trumpas veda Ameriką, gali būti nelengvai grįžtamas. Išlieka atviras klausimas: ar D. Trumpas sugebės išlaikyti savo kursą, ar įsikiš kitos jėgos, kad jį normalizuotų – suvaldytų, kol jis nepradėjo veikti vadovaudamasis blogiausiais savo instinktais?

ELTA inf.