JAV valstybės sekretorius Marco Rubio po Rijade surengto susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu pareiškė, kad Europos šalys turės dalyvauti derybose dėl karo Ukrainoje užbaigimo.

„Yra kitų šalių, kurios taiko sankcijas (Rusijai), Europos Sąjunga kažkuriuo metu turės sėdėti prie stalo, nes jie taip pat taiko sankcijas“, – sakė M. Rubio.

Jis taip pat nurodė, kad jei karas Ukrainoje baigsis, Vašingtono ir Maskvos ryšiai gali sustiprėti.

M. Rubio žurnalistams teigė, kad „egzistuoja išskirtinės galimybės bendradarbiauti“ su Rusija, ir pridūrė, jog atverti tam kelią gali „šio konflikto užbaigimas“.

Rusija ir JAV paskirs derybininkus karui Ukrainoje užbaigti

Vašingtonas pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Amerikos Valstijos paskirs komandas, kurios derėsis dėl būdų, kaip kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje. Abiejų valstybių atstovai antradienį susitiko Saudo Arabijoje nedalyvaujant Kyjivui ir Europos Sąjungai.

Tačiau per susitikimą Rijade – tai buvo pirmosios nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą aukšto lygio oficialios Vašingtono ir Maskvos derybos – jokia išsamesnė informacija dėl galimo Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino susitikimo nebuvo atskleista. 

Kai kurie Europos lyderiai, sunerimę dėl pasikeitusios JAV politikos Rusijos atžvilgiu, baiminasi, kad Vašingtonas gali padaryti rimtų nuolaidų Maskvai ir perrašyti žemyno saugumo sutartis šaltojo karo stiliaus supervalstybių susitarimu. 

Antradienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitarė „paskirti atitinkamas aukšto lygio komandas, kurios pradėtų darbą kuo greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje“, pranešė Valstybės departamentas. 

Vašingtonas pridūrė, kad šalys taip pat susitarė „sukurti konsultacijų mechanizmą“ siekiant pašalinti „dirgiklius“ Rusijos ir Amerikos santykiuose ir sudaryti pagrindą būsimam bendradarbiavimui. 

Apie pokalbių rezultatus Rusija pasakė mažiau. „Aptarėme ir išdėstėme savo principines pozicijas ir susitarėme, kad atskiros derybininkų komandos susisieks šia tema tinkamu laiku, - sakė Rusijos prezidento padėjėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas ir pridūrė, kad „kol kas dar sunku kalbėti apie konkrečią dviejų lyderių susitikimo datą“.

Rusija išdėstė kai kuriuos savo požiūrius į būsimas derybas dėl kovų Ukrainoje nutraukimo ir tvirtino, kad norint užbaigti karą reikia pertvarkyti Europos gynybos sutartis. 

Maskva seniai ragina išvesti NATO pajėgas iš Rytų Europos, Aljansą prie savo sienų laiko egzistencine grėsme. Prieš įsiverždama į Ukrainą Maskva reikalavo, kad NATO pasitrauktų iš Vidurio ir Rytų Europos. 

Tiek Rusija, tiek JAV antradienio susitikimą vertino kaip ilgo proceso pradžią ir proveržio nesitikėjo.

Kremlius pasiūlė D. Trumpui Rusijos naftą ir prieigą prie Arkties

Kol Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarstė, ar pasirašyti susitarimą su JAV dėl naudingųjų iškasenų, Kremlius pasiūlė Donaldo Trumpo administracijai sandorį dėl Rusijos gamtos išteklių, praneša leidinys „The Moscow Times“.

Rusija mano, kad Amerikos naftos kompanijos gali grįžti į šalį, be to, ji suinteresuota bendrais su JAV projektais Arktyje, pareiškė prieš prasidedant deryboms Saudo Arabijoje Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas.

Pasak K. Dmitrijevo, vieno iš trijų Vladimiro Putino pasirinktų delegatų susitikti su amerikiečiais Rijade, Maskva mano, kad svarbu atnaujinti ekonominį bendradarbiavimą su JAV.

Didžiosios JAV naftos kompanijos turėjo „labai sėkmingą verslą“ Rusijoje, teigė K. Dmitrijevas. Jis pareiškė: „Mes tikime, kad kada nors jos sugrįš, nes kodėl jos turėtų atsisakyti prieigos prie Rusijos gamtos išteklių, kurią joms suteikė Rusija?“

„Mes taip pat turime vykdyti bendrus projektus, taip pat ir, pavyzdžiui, Arktyje bei kitose srityse, bendri projektai leis mums sėkmingiau dirbti“, – tęsė K. Dmitrijevas. Anot jo, Amerikos įmonės neva prarado 300 milijardų dolerių dėl sankcijų Rusijai, o Joe Bideno administracija „siuntė labai daug klaidingų signalų“ apie Rusijos ekonomikos būklę.

Iki invazijos į Ukrainą tik viena didelė Amerikos kompanija – „Exxon Mobil“ – užsiėmė naftos gavyba Rusijoje. Jai priklauso 30 proc. projekto „Sachalinas-1“ akcijų. Įvedus sankcijas Rusijai, bendrovė paskelbė, kad traukiasi iš projekto, tačiau parduoti savo akcijų taip ir neįstengė: iš pradžių tikėtasi, kad tai įvyks 2023 metais, tačiau Kremlius terminą pratęsė du kartus, pastarąjį kartą – iki 2026 metų pabaigos.

Prasidėjus karui, didžiausios Amerikos naftos telkinių paslaugų bendrovės „Halliburton“, „Schlumberger“ ir „Baker Hughes“ taip pat pareiškė, kad traukiasi iš Rusijos. Jos padėjo Rusijai atkurti gavybą po nuosmukio paskutiniais SSRS egzistavimo metais.

S. Lavrovas: JAV parodė susidomėjimą panaikinti sankcijas Rusijai

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį po aukšto lygio derybų Saudo Arabijoje pareiškė, kad Jungtinės Valstijos pasisako už sankcijų Maskvai mažinimą. Sankcijos Maskvai buvo įvestos, kai ji užpuolė Ukrainą. 

„Buvo didelis suinteresuotumas pašalinti dirbtines kliūtis abipusiai naudingo ekonominio bendradarbiavimo plėtrai“, – po derybų su aukščiausiais JAV pareigūnais Rijade žurnalistams  sakė S. Lavrovas.

Jis taip pat sakė, jog antradienį per derybas Rusija pareiškė Jungtinėms Valstijoms prieštaraujanti, kad pagal susitarimą dėl paliaubų kuri nors NATO narė siųstų karius į Ukrainą.  

„Tų pačių NATO šalių ginkluotųjų pajėgų karių pasirodymas, nesvarbu, ar po svetima, ar po Europos Sąjungos, ar po nacionaline vėliava, šiuo požiūriu nieko nekeičia. Žinoma, mums tai nepriimtina“, – po derybų sakė Maskvos užsienio reikalų ministras.

Rusijos manymu, po Saudo Arabijoje įvykusių dviejų branduolinių valstybių derybų Jungtinės Valstijos „geriau“ supranta Maskvos poziciją. S. Lavrovas sakė, kad pokalbis buvo „labai naudingas“. 

„Mes ne tik klausėmės, bet ir girdėjome vienas kitą, ir aš turiu pagrindo manyti, kad Amerika geriau suprato mūsų poziciją“, – sakė jis. 

Be to, susitarta „greitai paskirti“ ambasadorius abiejose šalyse. 

Pernai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atleido iš pareigų buvusį ambasadorių Vašingtone Anatolijų Antonovą, bet į jo vietą nieko nepaskyrė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar turi paskirti savo ambasadorių Maskvoje.

AFP inf.