Austrijos vyriausybė pranešė, kad šalis nevetuos visapusiško Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimo prie Šengeno zonos.

Bulgarija ir Rumunija, kurios nuo 2007 m. yra Europos Sąjungos (ES) narės, šiemet buvo iš dalies integruotos į Šengeno zoną ir buvo panaikinta oro ir jūrų sienų kontrolė. Jei Viena, kuri stabdė visapusišką šių šalių prisijungimą dėl su migracija susijusių klausimų, uždegtų žalią šviesą, laisvo judėjimo režimas jau kitais metais galėtų būti pritaikytas ir sausumos maršrutams.

„Nepasinaudosime savo veto“ ketvirtadienį vyksiančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų susitikime, kurio metu turėtų būti sprendžiama dėl šio klausimo, naujienų agentūrai AFP sakė vidaus reikalų ministerijos atstovas.

Prisijungimui prie Šengeno zonos reikalingas visų 27 ES šalių narių pritarimas.

Bukareštas ir Sofija 2010 m. įvykdė visus Briuselio nustatytus techninius kriterijus, tačiau daugiau nei dešimtmetį laukė, kol galės prisijungti prie Šengeno zonos – abiejų šalių prisijungimą blokavo įvairios šalys narės. Nuo 2022 m. jų paraiškas blokavo Austrija, kuri daugybę metų skundėsi, kad dėl prastai saugomų išorinių Šengeno sienų tenka priimti neproporcingai daug dokumentų neturinčių imigrantų.

Praėjusį mėnesį Austrija pareiškė, kad yra atvira visapusiškam Bulgarijos ir Rumunijos prisijungimui, nes šios trys šalys Budapešte pasirašė susitarimą dėl „sienų apsaugos paketo“.

Šengeno zona buvo sukurta 1985 m. Ją šiuo metu sudaro 29 narės – 25 iš 27 ES šalių narių ir Šveicarija, Norvegija, Islandija bei Lichtenšteinas. Tai didžiausia pasaulyje erdvė, kurioje netaikoma vidaus sienų kontrolė. Zonos viduje laisvai keliauti gali daugiau nei 400 mln. žmonių.

AFP inf.