Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kreipdamasis į Ukrainos parlamentą 1000-osios Rusijos invazijos dienos proga, pareiškė, kad 2025 metais paaiškės, kas laimės karą.

V. Zelenskis, pristatydamas Ukrainos „atsparumo planą“ karui atsidūrus lemiamame taške, kalbėjo po Vašingtono suteikto ilgai laukto leidimo Kyjivui šaudyti JAV raketomis į Rusijos teritoriją.

„Lemiamais momentais – o jie ateis kitais metais – neturime leisti, kad kas nors pasaulyje suabejotų visos mūsų valstybės atsparumu. Ir šiame etape sprendžiama, kas nugalės“, – sakė V. Zelenskis Ukrainos įstatymų leidėjams.

„Šis mūšis vyksta ne tik dėl Pokrovsko, Kupjansko ar bet kurio kito miesto, miestelio ar kaimo, ne tik dėl vieno ar kito mūsų regiono. Šis mūšis yra dėl visos Ukrainos, šis mūšis yra dėl visos Europos, dėl tvarkos arba chaoso visame pasaulyje“, – sakė jis.

Artėjant žiemai Maskva gerokai suintensyvino oro atakas prieš Ukrainos miestus ir iš Šiaurės Korėjos gavo daugiau kaip 10 000 karių, kuriuos panaudos savo puolimams.

Diplomatiniame fronte po Donaldo Trumpo išrinkimo JAV vis dažniau kalbama apie galimą taikos susitarimą, kuriuo būtų nutrauktos kovos.

Esant neaiškumui dėl Amerikos pagalbos, V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas neturėtų leisti, kad kas nors kitas spręstų šalies ateitį.

„Tai karas, kuris sprendžia visos valstybės likimą. Ir niekas neturėtų ir negali jo nuspręsti už mus“, – sakė jis.

D. Trumpo pareiškimai, kad jis sieks greito susitarimo dėl karo pabaigos, sukėlė nuogąstavimų, kad Vašingtonas gali priversti Kyjivą sutikti su teritorinėmis nuolaidomis.

V. Zelenskis sakė, kad Kyjivui gali tekti laukti Vladimiro Putino valdymo Rusijoje pabaigos, kad atgautų visą tarptautiniu mastu pripažįstamą teritoriją.

„Galbūt Ukrainai teks pergyventi kai ką Maskvoje, kad pasiektų visus savo tikslus... kad galbūt atkurtų visišką valstybės vientisumą“, – sakė V. Zelenskis kreipimesi į Ukrainos parlamentą.

V. Zelenskis: jei JAV sumažins karinę pagalbą Ukrainai, mes pralaimėsime

Ukraina pralaimės karą prieš Rusiją, jei Jungtinės Valstijos sumažins karinę pagalbą Kyjivui, pareiškė interviu televizijos kanalui „Fox News“ prezidentas Volodymyras Zelenskis.

„Jei jie sumažins (pagalbą), tai, manau, kad mes pralaimėsime“, – sakė Zelenskis ir pridūrė: "Mes kovosime. Turime savo gamybą, bet to nepakanka, kad nugalėtume".

Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas labai skeptiškai vertina milijardinę pagalbą, kurią prezidento Joe Bideno administracija skyrė Ukrainai nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais.

Okupantų gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių

Rusijos invazijos Ukrainoje gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, jos metu į aplinką išmestas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, Baku vykstančioje konferencijoje „COP29“ pasakė Ukrainos vyriausybė.

„Gamta šiame kare – nebyli auka“, – sakė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių ministrė Svitlana Grinčiuk.

Poveikis, kuris yra daromas klimatui – ypač kertant miškus, padedančius natūraliai subalansuoti anglies emisijas – rodo, kad karo pasekmes jaučia „ne tik Ukraina, bet ir pasaulio bendruomenė“, – kalbėdama su žurnalistais sakė ji.

S. Grinčiuk teigimu, Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad karo metu gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, o į aplinką buvo išmesta maždaug 190 mln. tonų anglies dvideginio.

JT Plėtros programa prieš metus apskaičiavo, kad karo žala aplinkai sudaro 56 mlrd. dolerių.

Naujausiu ukrainiečių vertinimu, vien dėl karo veiksmų nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį į aplinką išmesta 51,6 mln. tonų anglies dvideginio, dar 56 mln. tonų bus išmesta, po karo tenkinant infrastruktūros rekonstrukcijos poreikius.

Vieni iš didžiausių emisijų šaltinių yra gaisrai, per kuriuos į aplinką buvo išmesta 27,2 mln. anglies dvideginio.

S. Grinčiuk teigimu, per invaziją nuniokota trys milijonai hektarų miškų, o tai yra daugiau nei visas daugelio šalių miško masyvų plotas.

Šias remarkas ji išsakė po to, kai per rusų bombardavimą visoje Ukrainoje buvo smarkiai apgriauta energijos tiekimo infrastruktūra ir milijonai gyventojų atsidūrė tamsoje.

Tiek Rusija, tiek Ukraina pastaruoju metu padidino savo puolimo intensyvumą, manydamos, kad po dviejų mėnesių į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui, gali pasikeisti JAV politika svarbios Kyjivui teikiamos pagalbos atžvilgiu.

S. Grinčiuk sakė, kad Ukraina atsikurdama atsižvelgia į klimatą, o grėsmės iš Rusijos akivaizdoje mažos apimties atsinaujinančios energijos projektai yra laikomi tvaresniais.

„Visi ukrainiečiai per labai trumpą laiką gerai išmoko taupyti energiją“, – paaiškino ji.

Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis šalyje taptų lygus nuliui – tokį uždavinį sau yra nustatęs ir šalių blokas.

AFP, ELTA inf.