Oficialiais trečiadienį pasirodžiusiais duomenimis, tęsiantis Vokietijos pramonės sąstingiui, produkcijos apimtys trečiąjį ketvirtį greičiausiai dar labiau sumažėjo, o šalis atsidūrė ant recesijos slenksčio.

Federalinė statistikos agentūra „Destatis“ ketvirčio BVP įvertį turėtų pristatyti 10.00 val. (9.00 val. Grinvičo laiku).

Ūkio ministerija pranešė, kad po to, kai antrąjį ketvirtį bendras vidaus produktas sumažėjo 0,1 proc., dabar vėl tikisi, jog bus pranešta apie „tolesnį nedidelį nuosmukį“.

Techninė recesija nutinka, kai ekonomika traukiasi du ketvirčius iš eilės.

„Vargu, ar Vokietijos ekonomika pakilo po silpno trečiąjį ketvirtį fiksuoto etapo“, – teigiama šį mėnesį paskelbtose ministerijos rudens prognozės.

Agentūros „FactSet“ apklausti analitikai buvo nusiteikę šiek-tiek labiau optimistiškai ir šiam ketvirčiui prognozavo sąstingį.

Trečiadienį trečiojo ketvirčio BVP duomenis turėtų paskelbti ir kitos didžiosios Europos ekonomikos, o Vokietijos rezultatai greičiausiai turės neigiamos įtakos visos euro zonos rodikliui.

Nors paprastai Vokietija yra laikoma Europos augimo varikliu, šalis smarkiai nukentėjo dėl prasidėjus Rusijos karui Ukrainai išaugusių energijos kainų, staiga pakilus infliacijai sulėtėjusio vartojimo vidaus rinkoje ir mažėjančios eksporto paklausos.

Šie sunkumai nepigiai atsiėjo ir gyvybiškai svarbiam šalies pramonės sektoriui, kuriame sukuriama maždaug 20 proc. Vokietijos BVP.

„Gamybos sektoriui pradeda trūkti užsakymų“, – teigiama naujausioje Vokietijos pramonės šakų federacijos BDI ataskaitoje.

BDI prognozuoja, kad, lyginant su praėjusiais metais, gamyklų produkcijos apimtys 2024 m. sumažės trimis procentais ir atkreipia dėmesį, kad tai bus jau „trečias sumažėjimas iš eilės“.

Nuosmukis ypač gerai matyti Vokietijos pagrindiniame – automobilių sektoriuje.

„Volkswagen“ svarsto Vokietijoje uždaryti mažiausiai tris gamyklas ir atleisti dešimtis tūkstančių darbuotojų, darbuotojams šią savaitę pranešė darbininkų sąjungų vadovai, mat didžiausia Europoje automobilių gamintoja patiria didžiulę Kinijos konkurenciją, ypač elektromobilių sektoriuje.

Tiek „Volkswagen“, tiek BMW, tiek „Mercedes-Benz“ rugsėjį savo metines prognozes pakoregavo į neigiamą pusę, kaip priežastį nurodydamos sumažėjusią paklausą iš Kinijos.

Spaudimas vyriausybei

Prie Vokietijos vargų prisideda ir nesibaigiantys struktūriniai iššūkiai, tarp kurių – sudėtinga biurokratinė mašina, nepakankamos investicijos į infrastruktūrą, darbo jėgos senėjimas ir didelės sąnaudos, patiriamos pereinant prie žaliosios energetikos.

Kanclerio Olavo Scholzo vyriausybė patiria vis didesnį spaudimą imtis veiksmų, tačiau trapi trijų partijų koalicija nesutaria dėl būdų ekonomikos krypčiai pakeisti.

Žaliųjų partijai atstovaujantis ūkio ministras Robertas Habeckas praėjusią savaitė pasiūlė į Vokietijos verslą investuoti milijardus eurų.

Tačiau karingai nusiteikęs finansų ministras Christianas Linderis suskubo šią idėją paversti niekais.

Ch. Lindneris iš liberaliosios partijos FDP yra karštas Vokietijos konstitucijoje įtvirtintų skolos limitų gynėjas ir nepasiduoda kitų koalicijos narių raginimui šias taisykles bent kiek sušvelninti.

Į debatus įsikišo ir Tarptautinis valiutos fondas, kurio skyriaus Europoje vadovas Alfredas Kammeris antradienį pasakė, kad Vokietijai reikia ne tik investuoti į viešąją infrastruktūrą, bet ir įgyvendinti aibę struktūrinių reformų.

Norint tai pasiekti, duodamas interviu dienraščiui „Sueddeutsche“ kalbėjo jis, „galima atleisti skolos stabdžius“.

Vokietija buvo vienintelė didžioji pažangi ekonomika, kurioje 2023 m. buvo fiksuojamas nuosmukis ir vyriausybė prognozuoja, kad 2024 m. ji taip pat gali šiek-tiek susitraukti.

Tačiau jau 2025 m. laukiama pagyvėjimo, mat mažėjanti infliacija ir augantys atlyginimai turėtų skatinti vartojimą vietos rinkoje.

Kainų augimas Vokietijoje rugsėjį sulėtėjo iki 1,6 proc. – mažiausio lygio nuo 2021 m. Duomenų apie spalio infliaciją tikimasi sulaukti kiek vėliau trečiadienį.

AFP, ELTA inf.