Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad jei NATO šalys būtų suteikusios ginklų Ukrainai dar 2014 m., kai Rusija okupavo Krymą ir dalį Donbaso, plataus masto karo galėjo nebūti.  

Interviu „Politico“ J. Stoltenbergas sakė, kad karas prasidėjo ne 2022 m., o 2014-aisiais, kai Rusija neteisėtai aneksavo Krymą ir tų pačių metų vasarą įžengė į rytinį Donbaso regioną. Tada „NATO sąjungininkės suteikė šiokią tokią paramą Ukrainai“, sakė J. Stoltenbergas.

Jis prisiminė vieną savo pirmųjų vizitų į Javorivą – NATO mokymo bazę Ukrainai 2015 metais. J. Stoltenbergas sakė dėjęs daug pastangų, kad „įtikintų NATO sąjungininkes padaryti daugiau, suteikti daugiau karinės paramos, daugiau mokymų. Kai kurios sąjungininkės tai darė, tačiau gana ribotai (...) NATO politika buvo neteikti mirtinos paramos Ukrainai“.

„Aš ir toliau esu įsitikinęs, kad jei po 2014 m. būtume labiau apginklavę Ukrainą, galbūt būtume sutrukdę Rusijai įsiveržti – bent jau būtume padidinę plataus masto invazijos slenkstį“, – sakė J. Stoltenbergas. Jei NATO šalys būtų pristačiusios bent dalį tų ginklų, kuriuos pristatė po 2022 m., „mes galbūt iš tikrųjų būtume užkirtę kelią karui, užuot palaikę Ukrainos pastangas gintis kare“, pridūrė jis.

Ukrinform inf.