Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen kritikavo Kiniją už tai, kad ji remia Rusiją šios kare prieš Ukrainą, ir pridūrė, kad glaudus Kinijos ir Rusijos bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja ir Iranu turi didžiulių pasekmių pasauliui.

Ji tai sakė interviu „Politico“ JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke.

„Nemanau, kad Rusija būtų pajėgusi daugiau kaip dvejus su puse metų be Kinijos pagalbos kariauti plataus masto karą, – sakė ji. – Negalime toliau gyventi situacijoje, kai Kinija padeda Rusijai kariauti... Europoje, ir be jokių pasekmių. Jie turi atsakyti už savo veiklą“, – sakė ji.

Jos nuomone, pasekmės Pekinui turėtų būti politinio pobūdžio.

„Mes bandėme su visais pasaulinio lygmens veikėjais gerai bendradarbiauti – bandėme tai daryti su Rusija, pirkdami jos dujas ir naftą, užmegzdami diplomatinius, normalius politinius santykius. Tai nepasiteisino, jie užpuolė Europos šalį.

„Manau, kad tą patį bandėme daryti ir su Kinija – turėti normalų bendradarbiavimą tarp partnerių įvairiais aspektais ir temomis. Negalime sau leisti būti naivūs... Neįmanoma grįžti į padėtį prieš karą Ukrainoje, tas pats dabar pasakytina ir apie Kiniją“, – sakė M. Frederiksen.

Ji paragino permąstyti ES prekybą su Kinija, sakydama, kad Europa tapo pernelyg priklausoma nuo šios šalies.

M. Frederiksen perspėjo Vakarus dėl Rusijos ketinimų, ypač turėdama galvoje vykstančias diskusijas, kad Ukraina bus priversta atsisakyti dalies savo žemių, siekiant taikos susitarimo su Maskva.

„Ar tikrai tikite, kad Rusija tiesiog pasakys: „Gerai, ačiū“ ir daugiau nieko nebedarys? Aš ne. Mes turime vieną dieną priversti Rusiją derėtis dėl taikos, tačiau tai turi būti nulemta Rusijos noro iš tikrųjų pasiekti taiką“, – sakė ji.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, M. Frederiksen anksčiau pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų liautis dvejoję ir leisti kovojančiai šaliai naudoti perduotus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje. Juk svarbiausia raudona linija, kurią peržengė Vladimiras Putinas, buvo tada, kai jo kariuomenė įsiveržė į Ukrainą.

Politico, Ukrinform inf.