Vietiniai rinkimai dviejose federalinėse Vokietijos žemėse – Tiuringijoje ir Saksonijoje – supurtė šalies politinį lauką – kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ rezultatai stulbina.

Viktoras DENISENKO

Populiarumas auga

Rinkimų rezultatai Tiuringijoje ir Saksonijoje sukėlė sensaciją. Kraštutinės dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“, ilgą laiką egzistavusios tik vokiškosios politikos paraštėse ir nevertintos rimtai, rezultatai stulbina. Tiuringijoje ši partija surinko daugiausia balsų – už ją balsavo 32,8 proc. prie balsadėžių atėjusių rinkėjų. Panašų rezultatą partija pasiekė ir Saksonijoje – ten ji surinko 30,6 proc. balsų ir atsidūrė antroje vietoje, praleidusi į priekį Krikščionių demokratų sąjungą, surinkusią beveik 32 proc. balsų.

Šie rezultatai aptarinėjami plačiai – ir ne tik Vokietijoje. Pažymima ir tai, kad rinkimai vyko rugsėjo 1 dieną, praėjus 85 metams nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios... Primenama, kad už jį taip pat buvo atsakinga kraštutinė dešinioji politinė jėga – Nacionalsocialistų partija su Adolfu Hitleriu priešakyje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui ir iki šiol jokia kraštutinė dešinioji jėga rinkimų Vokietijoje nebuvo laimėjusi. Dabar padėtis pasikeitė.

Nerimą kelia ir tai, kad „Alternatyva Vokietijai“ iš dalies atkartoja nacionalsocialistų retoriką. Dar daugiau – Vokietijos federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba pripažino šią politinę partiją ekstremistine, jos veiklą stebi teisėsaugos organai. Tačiau, kaip rodo rinkimų rezultatai, dalis vokiečių vis tiek jaučia simpatiją šiai politinei jėgai.

Tenka pripažinti ir tai, kad maždaug per dešimtmetį „Alternatyva Vokietijai“ sugebėjo išeiti iš savotiško politinio šešėlio ir pasiekti įspūdingų rezultatų. Nesunku prisiminti tuos laikus, kai apie vieno ar kito šios partijos nario patekimą į Vokietijos parlamentą buvo kalbama kaip apie tam tikrą politinę anomaliją. Dabartinė šios politinės partijos sėkmė Tiuringijoje ir Saksonijoje byloja apie tai, jog ir kitais metais, kai vyks rinkimai į Vokietijos parlamentą, „Alternatyva Vokietijai“ gali tikėtis nemaloniai nustebinti politinius oponentus.

„Auksinė akcija“

Kalbant apie vietinius rinkimus Tiuringijoje ir Saksonijoje, būtina akcentuoti ir didžiulę dabartinių Vokietijos valdančiųjų partijų nesėkmę. Tiuringijoje valdančiai Socialdemokratų partijai pavyko surinkti tik kiek daugiau nei 6 proc. balsų. Jos koalicijos partneriai federalinėje vyriausybėje – Žaliųjų partija ir Laisvoji demokratų partija – neįveikė 5 proc. barjero.

Saksonijoje valdančiųjų rezultatai buvo tik šiek tiek geresni. Socialdemokratų partijai pavyko surinkti kiek daugiau 7 proc. balsų, o Žaliųjų partija tik per plauką įveikė 5 proc. barjerą. Laisvoji demokratų partija ir čia liko už vietinio parlamento borto.

Gana gerą rezultatą pasiekė kita tradicinė partija, šiuo metu nacionaliniu lygiu esanti opozicijoje, – konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga. Kaip minėta, Saksonijoje ji faktiškai užėmė pirmą vietą, o Tiuringijoje tenkinosi antra vieta, surinkusi 23,6 proc. balsų. Tačiau labiau nei apie šiuos pasiekimus kalbama apie kitos politinės jėgos rezultatus. Turima omeny populistinė kairioji Saros Vagenknecht sąjunga. Ši politinė jėga atsirado visai neseniai – šių metų sausį, skilus Vokietijos kairiajai partijai. Pažymima, kad Saros Vagenknecht sąjunga yra už pagalbos Ukrainai nutraukimą bei ekonominių ryšių su Rusija atkūrimą. Panašu, kad dabar ši politinė jėga turi galimybių įeiti tiek į Tiuringijos, tiek į Saksonijos vietinių parlamentų valdančiąsias frakcijas.

Kalbėti apie Saros Vageknecht sąjungą verčia ir tai, kad derybose dėl koalicijos ši politinė jėga gali turėti vadinamąją auksinę akciją. Partija surinko beveik 16 proc. balsų Tiuringijoje ir beveik 12 proc. balsų Saksonijoje. Atsižvelgiant į tai, kad su „Alternatyva Vokietijai“ reikalų nenori turėti jokia kita Vokietijos politinė partija, valdančiąją daugumą abiem atvejais greičiausiai formuos Krikščionių demokratų sąjunga. Kiekvienu atveju būtent Saros Vagenknecht sąjunga faktiškai yra vienintelis patikimas ramstis koalicijai, turint omeny menkus kitų partijų rezultatus. Kitaip tariant, krikščionims demokratams nelabai yra iš ko rinktis.

Sunerimusi visuomenė

Rinkimų Tiuringijoje ir Saksonijoje rezultatai Vokietijoje buvo sutikti su tam tikru nerimu. Susirūpinimą skubėjo išreikšti šalies žydų bendruomenė. Miuncheno ir Aukštutinės Bavarijos žydų religinės bendrijos pirmininkė Šarlota Knobloch įspėjo, kad „virš Vokietijos pakibo pavojus pavirsti kitokia šalimi“, nei ji buvo po Antrojo pasaulinio karo. Panašią poziciją išreiškė ir krikščioniškos religinės bendruomenės. Pavyzdžiui, susirūpinimas atsispindėjo Evangelikų liuteronų bažnyčios ir katalikų bendrijos pareiškimuose. Jie išreiškė nerimą dėl stiprėjančių populistinių ir ekstremistinių jėgų.

Gana jautriai į rinkimų rezultatus reagavo ir politinės šalies jėgos. Vokietijos kancleris socialdemokratas Olafas Šolcas pavadino aptariamų rinkimų rezultatus karčiais. Jis paragino kitas politines jėgas neprileisti „Alternatyvos Vokietijai“ prie realios valdžios Tiuringijoje ir Saksonijoje.

Nemažai kalbama ir apie tai, jog dabartinių rinkimų rezultatai parodo, kad gana reikšminga Vokietijos visuomenės dalis yra nusivylusi politiniu šalies kursu. „Alternatyvos Vokietijai“ ir Saros Vagenknecht sąjungos sėkmė atskleidžia nuovargį dėl Rusijos karo prieš Ukrainą (ir Kyjivo palaikymo), ryžtą aukoti vertybines nuostatas dėl ekonominės gerovės, nepasitenkinimą migracijos politika, atgimstantį ir augantį nacionalizmą ir pan. Nerimą kelia ir statistikos duomenys, kad „Alternatyva Vokietijai“ turi itin didelį palaikymą tarp jaunimo iki 24 metų.

Kitos politinės jėgos taip pat mano, kad aptariamų rinkimų rezultatus pirmiausia lėmė nepasitenkinimas vokiška politika. Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Jensas Španas pareiškė, jog tai siunčia aiškų signalą Berlynui, t. y. šalį valdančiai politinei koalicijai su O. Šolcu priešakyje.