Verslininko ir „Telegram“ įkūrėjo Pavelo Durovo sulaikymas Prancūzijoje paskatino diskusijas apie žodžio laisvės ribas ir internetinių platformų atsakomybę.

Viktoras DENISENKO

Sulaikytas oro uoste

Verslininkas P. Durovas buvo sulaikytas Paryžiaus Le Buržė oro uoste rugpjūčio 24 dieną. Pranešama, kad į Prancūzijos sostinę jis atskrido privačiu lėktuvu iš Azerbaidžano sostinės Baku. Sulaikymo priežastimi tapo anksčiau prancūzų teisėsaugos organų išduotas arešto orderis. Teigiama, kad P. Durovas apie jį žinojo, tačiau atsakymo į klausimą, kodėl jis rizikavo vykti į Paryžių, ignoruodamas pavojų būti sulaikytas, kol kas nėra.

P. Durovas yra žinomas kaip kelių populiarių internetinių produktų kūrėjas ir savininkas. Savo laiku jis buvo sukūręs socialinį tinklą „VKontakte“, kuris Rusijos rinkoje rimtai konkuravo su socialiniu tinklu „Facebook“. Vėliau P. Durovas socialinį tinklą „VKontakte“ pardavė. Kitas jo plačiai žinomas sukurtas produktas – pokalbių programėlė „Telegram“. Jos populiarumas žengė toli už Rusijos ribų.

„Telegram“ – gana unikali platforma. Visų pirma ji laikoma viena saugiausių pokalbių programėlių, nes P. Durovas ir jo komanda atsisako bendradarbiauti su specialiosiomis tarnybomis. Kita vertus, „Telegram“ atlieka ir socialinio tinklo funkciją. Vartotojai gali kurti atvirus kanalus, publikuoti ten savo kuriamą turinį, rinkti sekėjus.

Nuo laisvo žodžio skleidėjų iki nusikaltėlių

Teigiama, kad šiuo metu „Telegram“ naudojasi apie 950 mln. žmonių visame pasaulyje, o platformos kūrėjo ir savininko užimama pozicija leido susidaryti gana paradoksaliai situacijai. Viena vertus, „Telegram“ tapo savotišku žodžio laisvės simboliu. Juo naudojosi baltarusiai protestų prieš falsifikuotus 2020 m. prezidento rinkimus metu. Patikimos naujienos iš Baltarusijos taip pat atkeliaudavo per įvairius „Telegram“ kanalus (pvz., „Nexta“). Ši platforma buvo svarbi ir kitų įvykių kontekste. Pavyzdžiui, „Telegram“ kanalai tapo vienu pagrindinių informacijos šaltinių Ukrainoje po Rusijos įsiveržimo 2022-aisiais. Tačiau šioje platformoje galima aptikti ir nemažai vadinamųjų „Z-blogerių“ (rusų žurnalistų ir tinklaraštininkų, pritariančių Kremliaus agresijai prieš Ukrainą). Yra žinoma ir tai, kad „Telegram“ programėle plačiai naudojasi nusikalstamo pasaulio atstovai bei teroristai.

Teigiama, kad būtent pastarasis aspektas ir sudomino Prancūzijos teisėsaugą: P. Durovui planuojama pateikti kaltinimus dėl talkinimo terorizmui, prekybai narkotikais, sukčiavimui bei seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Šie kaltinimai kyla dėl „Telegram“ platformos atsisakymo bendradarbiauti su teisėsaugos organais bei nepakankamos vartotojų platinamo turinio priežiūros (moderavimo). Teigiama, kad pagal minėtus kaltinimus P. Durovui gali grėsti iki 20 metų kalėjimo.

Apsikeitimas vaidmenimis

Vienas įdomiausių šios istorijos aspektų – Rusijos reakcija į P. Durovo sulaikymą. Pats verslininkas negyvena savo gimtojoje šalyje nuo 2014 m., o 2022-ųjų balandį, po to, kai Maskva pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą, P. Durovas, duodamas interviu „Forbs“ žurnalui, prašė nevadinti jo „rusų verslininku“. Akcentuojama ir tai, kad, be Rusijos, jis turi dar tris pilietybes – Prancūzijos (gavo 2021 m.), Karibų regiono valstybės Sent Kitso ir Nevio (ši valstybė suteikia pilietybę už dideles investicijas) bei Jungtinių Arabų Emyratų, kur verslininkas pastaruoju metu ir gyveno. Jungtiniuose Arabų Emyratuose taip pat yra ir pagrindinis „Telegram“ platformos biuras.

Maskva paskubėjo pasmerkti P. Durovo sulaikymą. Rusijos ambasados Paryžiuje atstovai išreiškė norą suteikti verslininkui konsulinę pagalbą, nors pats jis dėl jos nesikreipė. Tiesa, Prancūzija šiuo atveju traktuoja P. Durovą kaip savo valstybės pilietį, tad Rusijos ambasados pastangos buvo ignoruojamos.

Kremliaus propaganda taip pat neliko nuošalyje. Rusijos žiniasklaidos priemonės pažėrė kaltinimus Prancūzijai dėl ideologinio P. Durovo persekiojimo ir puolimo prieš žodžio laisvę. Ironiška, bet 2017 m. pati Rusija kovojo su „Telegram“ pokalbių platforma ir net vėliau bandė ją blokuoti. Tada skambėjo gana panašūs kaltinimai tiek pačiai platformai, tiek P. Durovui. Jis buvo persekiojimas už atsisakymą suteikti Rusijos Federalinei saugumo tarnybai programėlės šifravimo kodus.

Dabartinėje situacijoje įvyko savotiškas apsikeitimas vaidmenimis: Prancūzija reikalauja, kad „Telegram“ bendradarbiautų su teisėsaugos organais, o Rusija gina „žodžio laisvę“. Tiesa, Maskvos susirūpinimas yra susijęs ne su kilniomis idėjomis. Panašu, kad Rusijoje bijoma, jog P. Durovas gali atiduoti šifravimo kodus Prancūzijos specialiosioms tarnyboms, o tai suteiktų jiems prieigą tiek prie rusiškų propagandinių informacijos kanalų duomenų „Telegram“, tiek prie kitos jautrios informacijos (yra žinoma, kad ir Ukrainoje kariaujantys Rusijos kariai komunikacijai aktyviai naudoja šią platformą). Jau pasirodė neoficiali informacija, kad Rusijoje kai kurie valdininkai gavo nurodymą ištrinti tarnybinius susirašinėjimus iš savo „Telegram“ paskyrų.

Sudėtingi klausimai

„Telegram“ komanda taip pat sureagavo į savo įkūrėjo ir vadovo sulaikymą. Paskelbtoje oficialioje pozicijoje teigiama, kad platforma „laikosi Europos Sąjungos įstatymų“, o jos turinio priežiūros ir moderavimo lygmuo atitinka „industrijos standartus“.

P. Durovo sulaikymas iš tikrųjų gali iškelti rimtų ir sudėtingų klausimų. Vienas jų – kiek internetinės platformos iš tikrųjų yra atsakingos už turinį, kurį juose publikuoja vartotojai? P. Durovo sulaikymo kritikai pabrėžia, kad lygiai taip pat galima būtų sulaikyti telefoninio ryšio įmonės ar elektros jėgainės vadovą, nes teroristai irgi naudojasi ir telefonais, ir elektra.

Kita vertus, Prancūzija yra ne vienintelė šalis, turinti pretenzijų „Telegram“ platformai. Pavyzdžiui, apie būtinybę įvesti apribojimus jai rimtai kalbama ir Vokietijoje. Ten šia platforma buvo susirūpinta per COVID-19 pandemiją. Anuomet „Telegram“ kanalai Vokietijoje tapo alternatyvia informacine erdve, kurioje buvo skleidžiamos įvairiausios sąmokslo teorijos bei skambėjo raginimai priešintis valdžios įvestiems apribojimams.