Praėjus beveik dvejiems metams po dujotiekio „Nord Stream“ susprogdinimo išaiškėjo naujų šio paslaptingo įvykio detalių, atskleidžiančių, kas galimai tuomet įvyko. Ir nors tyrimas dėl sprogimų dar tęsiasi, žurnalistai atskleidžia kai kurias dujotiekio sunaikinimo detales.

Viktoras DENISENKO

Įžūlus išpuolis

2022 m. rugsėjo pabaigoje galingi sprogimai rimtai apgadino tris iš keturių dujotiekių „Nord Stream“ („Šiaurės srauto“) ir „Nord Stream 2“ šakų Baltijos jūros dugne. Būtina priminti, kad šie dujotiekiai buvo strateginis Rusijos projektas. „Šiaurės srauto“ vamzdžiais rusiškos dujos jau tekėjo į Vokietiją ir toliau į Europą. Dujotiekis „Šiaurės srautas 2“ buvo tiesiamas nuo 2018 m., jo statybos darbai faktiškai užbaigti 2021 m. pabaigoje, tačiau dujotiekis taip ir nepradėjo funkcionuoti. Tai lėmė 2022 m. vasario 24 d. pradėtas atviras Rusijos karas prieš Ukrainą. Vėliau ir pati Vokietija atsisakė rusiškų dujų.

Kita vertus, pats šios infrastruktūros egzistavimas leido Maskvai puoselėti viltis, kad kada nors vėliau Vakarai gali grįžti prie įprastinių ekonominių santykių su Rusija ir tiek vieno, tiek kito dujotiekio vamzdžiai vėl bus naudojami bei duos pelno Maskvai.

Dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ sunaikinimo istorija apaugo įvairiais gandais ir prielaidomis, tačiau taip ir nebuvo aišku, kas slypi už šios diversijos. Pirmiausia visų akys nukrypo į Ukrainą, bet Kyjivas neigė savo vaidmenį šioje istorijoje. Rusija aktyviai kaltino Vakarus, plėtojo sąmokslo teorijas. Tuo pat metu buvo keliama prielaida, kad pati Maskva galėjo sunaikinti dujotiekį taip desperatiškai didindama konfrontaciją su Vakarais, juo labiau kad tuo metu Kremliaus propaganda labai aktyviai aiškino, jog Europa žiemą „sušals be rusiškų dujų“.

Kaip žinoma, Europa nesušalo, rado būdų diversifikuoti savo energetikos rinką ir sumažinti priklausomybę nuo Rusijos išgaunamų bei eksportuojamų energetinių išteklių. Tačiau artėjant antriems diversijos prieš dujotiekius metinėms šioje istorijoje kiek labiau išryškėjo ir vadinamasis ukrainietiškas pėdsakas.

Naujos detalės

Keli žurnalistiniai tyrimai ir tam tikra Vokietijos teisėsaugos organų informacija leidžia atskleisti pagrindines operacijos, nukreiptos prieš „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“, detales. Teigiama, kad pati idėja sunaikinti Rusiją ir Vokietiją jungiančius dujotiekius kilo 2022 m. gegužės mėnesį. Kaip rašo „The Wall Street Journal“, mintis apie tokio pobūdžio diversiją buvo sugeneruota per neformalų Ukrainos aukštų kariuomenės pareigūnų ir verslininkų susitikimą viename Kijevo bare. Teigiama, kad verslo atstovai sutiko finansuoti šį sumanymą. Nurodoma net suma, kiek galiausiai kainavo visa operacija – kalbama apie maždaug 300 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (apie 277 tūkst. eurų).

Žurnalistų tyrime taip pat teigiama, kad apie planuojamą operaciją žinojo tuometis Ukrainos kariuomenės vadas, generolas Valerijus Zalužnas. Diversiją koordinavo vienas jam tiesiogiai pavaldžių generolų, kurio vardas ir pavardė neįvardijami. Taip pat teigiama, kad V. Zalužnas informavo apie operaciją šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris žodžiu pritarė sumanymui. Tiesa, vėliau, kai apie operaciją sužinojo JAV Centrinė žvalgybos valdyba ir išsakė Kyjivui savo susirūpinimą, prezidentas pakeitė nuomonę. „The Wall Street Journal“ šaltiniai teigia, kad V. Zelenskis buvo nurodęs V. Zalužnui atšaukti operaciją, bet šis to nepadarė, o vėliau neva pasakė prezidentui, jog su diversantų grupe jau buvo neįmanoma susisiekti. Būtina paminėti ir tai, kad pats V. Zalužnas, kuris dabar dirba Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, neigia kokį nors savo vaidmenį dujotiekių sunaikinimo operacijoje.

Akcentuojama ir tai, kad diversantų grupėje, kurią sudarė šeši žmonės, buvo ir kariškių, ir civilių. Operacija buvo vykdoma Vokietijos Rostoko uoste išsinuomojus pramoginę jachtą „Andromeda“. Nurodoma, kad vėliau vokiečių teisėsaugos organai laive rado sprogmenų pėdsakų ir kitų įrodymų. Poromis dirbę narai užminavo dujotiekių šakas, prie vamzdžių pritvirtinę sprogmenis su laikmačiu.

Teigiama ir tai, kad Vokietijos teisėsauga išdavė arešto orderį keliems Ukrainos piliečiams, tarp jų – Vladimirui Žuravliovui. Nurodoma, kad kalbama apie nardymo instruktorių, kuris pastaruoju metu gyveno Lenkijoje. Orderis buvo perduotas lenkų teisėsaugai, bet ši vilkino jo vykdymą, o vėliau informavo Vokietijos kolegas, kad įtariamajam pavyko išvengti arešto ir išvykti į Ukrainą.

Dera pabrėžti ir tai, kad tyrimas dėl sprogimų, sunaikinusių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ šakas, dar tęsiamas. Žurnalistinių tyrimų duomenys yra preliminarūs ir iš esmės remiasi anoniminių šaltinių liudijimais.

Kare kaip kare

Nauji duomenys apie dujotiekių infrastruktūros sunaikinimą paskatino ir svarstymus, kaip tai gali paveikti ir pačios Ukrainos įvaizdį, jeigu bus oficialiai patvirtintas Kyjivo vaidmuo šioje istorijoje, ir paramos šiai šaliai skyrimą.

Maskva stengiasi pasinaudoti situacija. Ji jau pateikė savo pretenzijas Vokietijai dėl vykdomo tyrimo. Apie tai rašo „Deutsche Welle“. Rusija iš esmės reikalauja, kad Berlynas įvardytų įtarimus dėl Ukrainos, kaip valstybės, vaidmens minėtoje diversijoje. Tiesa, į Maskvos reikalavimus pastaruoju metu mažai kreipiama dėmesio.

Tačiau Vakarai iš tikrųjų susiduria su tam tikra moraline dilema. Viena vertus, dujotiekių vamzdžių susprogdinimas vienareikšmiškai kvalifikuojamas kaip nusikalstama veikla. Neatsitiktinai, kaip ir minėta, Vokietija vykdo atitinkamą tyrimą ir net siekia sulaikyti įtariamuosius. Kita vertus, suprantama, kad Kyjivui tenka gintis nuo karinės agresijos, kurią įžūliai vykdo Rusija. Dar daugiau – išlikti ir pasiekti tam tikrų laimėjimų Ukrainai leido būtent nestandartinė taktika, drąsūs ir netrivialūs sprendimai.

Čia galima pateikti nemažai pavyzdžių – pradedant pasitikėjimu savo piliečiais formuojant teritorinės gynybos struktūras (tai labai pasiteisino pirmomis invazijos savaitėmis ginant Kyjivą) ir baigiant dabar vykdomu ukrainiečių puolimu Rusijos Kursko srityje, iš dalies perkeliant karą į agresoriaus teritoriją. „Nord Stream“ dujotiekių sunaikinimo operacija atitinka tokių nestandartinių sprendimų dvasią. Be to, šioje situacijoje tinka ir posakis „kare kaip kare“. Juo labiau kad ne Ukraina pradėjo šį karą.