Vokietijos vyriausybė kol kas neskirs papildomų lėšų karinei paramai Ukrainai, skelbia „Frankfurter Allgemeine Zeitung“, remdamasis finansų ministro Christiano Lindnerio rugpjūčio 5 dienos laišku.

Laiške teigiama, kad ateityje parama Ukrainai gali būti teikiama iš palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės turtą, kaip nusprendė Septynių šalių grupė (G7). Tačiau Vokietijos Finansų ministerija teigė esanti atvira diskusijoms.

Finansų ministerijos atstovas spaudai pareiškė: „Tačiau iš esmės visi sprendimai dėl paramos Ukrainai priimami glaudžiai derinant su kanceliarija“.

Federalinė spaudos tarnyba atsisakė patvirtinti FAZ teiginio tikslumą. Krašto apsaugos ministerija perdavė užklusas Finansų ministerijai ir kanceliarijai.

C. Lindnerio laiške pabrėžta, kad naujų priemonių galima imtis tik tuo atveju, jei finansavimas bus užtikrintas šių ir ateinančių metų biudžeto planuose.

Laiške, adresuotame gynybos ministrui Borisui Pistoriusui ir užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock, taip pat pabrėžiama, kad reikia laikytis biudžeto limitų.

Opozicinės krikščionių demokratų (CDU) politikas Ingo Gädechensas kritikavo vyriausybę ir pareiškė: „Diena iš dienos [kancleris] Olafas Scholzas ir jo centro kairės koalicija vis įšaldo finansinę ir karinę paramą Ukrainai“.

Pirmajame 2025 m. vyriausybės biudžeto projekte, dėl kurio ministrų kabinetas nusprendė liepos mėnesį, Ukrainai paramai buvo skirta 4 mlrd. eurų. Ši suma, kaip pranešama, nesikeičia po to, kai penktadienį buvo priimtas naujas biudžeto projektas.

Federalinės spaudos tarnybos atstovas paaiškino, kad ši suma daugiausia skirta karinei Ukrainos paramai.

Jis paminėjo birželio mėnesį G7 viršūnių susitikime priimtą sprendimą, kuriuo Ukrainai iki metų pabaigos buvo pažadėta apie 50 mlrd. JAV dolerių vertės paramos, taip pat panaudojant palūkanas iš įšaldyto Rusijos valstybės turto.

Finansų ministerija pridūrė, kad būsima dvišalė Vokietijos pagalba bus iš dalies perkelta į tarptautines programas.

DPA, ELTA inf.