Protestai Jungtinėje Karalystėje kilo po skaudaus išpuolio, bet juos pakurstė išplitusi dezinformacija. Manoma, kad neapsieita ir be išorinių jėgų įsikišimo.

Viktoras DENISENKO

Liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje Jungtinė Karalystė susidūrė su plataus masto radikaliais protestais, apėmusiais skirtingus šalies miestus. Pirminiu protesto akcijų postūmiu tapo išties skaudus išpuolis, įvykęs liepos 29 dieną Sautporto mieste. Tądien peiliu ginkluotas užpuolikas įsiveržė į vaikų šokių klubą „Hope of Hart“. Per išpuolį žuvo trys mergaitės. Nurodoma, kad vyresnei jų buvo devyneri metai, o jaunesnei – šešeri. Taip pat nukentėjo dar keli vaikai ir suaugusieji, kurie bandė sustabdyti užpuoliką.

Pranešama, kad Sautporte, o vėliau ir visoje Jungtinėje Karalystėje gana greitai pasklido žinia, kad išpuolį įvykdė „pabėgėlis“, ieškojęs prieglobsčio Jungtinėje Karalystėje. Šia žinia pasinaudojo radikalios Jungtinės Karalystės jėgos. Pavyzdžiui, į gedulo ceremoniją Sautporte atvyko antiislamiškos organizacijos „Anglijos gynybos lyga“ atstovai. Teigiama, kad būtent dėl jų veiksmų taiki gedulo ceremonija virto riaušėmis, kurių metu buvo užpulta vietinė mečetė.

Protestai išplito

Radikalios organizacijos rengė protestus ir kituose Jungtinės Karalystės miestuose. Protestai buvo tiesiogiai nukreipti prieš pabėgėlius ir emigrantus. Protestuotojai nevengdavo ir susidūrimų su policija. Per pirmą rugpjūčio savaitgalį, kai protesto akcijos, virtusios neramumais, buvo itin aktyvios, policija sulaikė daugiau nei 150 asmenų.

Akcentuojama, kad per protestus nemažai pykčio ir tiesioginio smurto buvo nukreipta į emigrantus – taip pat ir į tuos, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje jau ne pirmą dešimtmetį, jų nuosavybę ir verslus.

Reaguodamas į susiklosčiusią padėtį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris sušaukė skubų pasitarimą (vadinamąjį COBRA nepaprastųjų situacijų komiteto posėdį) su ministrais, civiliais tarnautojais, policijos ir žvalgybos pareigūnais. Dera pabrėžti, kad tokie posėdžiai Jungtinėje Karalystėje yra šaukiami krizių metu (pavyzdžiui, jie buvo reguliariai rengiami COVID-19 pandemijos metu). Tai rodo, kad Londone į situaciją žiūrima itin rimtai.

Kursto dezinformacija

Manoma, kad protestų mastai būtų mažesni, o ir jų metu, tikėtina, pavyktų išvengti smurto, jeigu neramumai nebūtų kurstomi tam tikrų jėgų. Netrukus po išpuolio internete pasklido melaginga žinia, kad išpuolį įvykdė „17 metų musulmonas, pabėgėlis Ali al Šakatis“. Šią „naujieną“ paskleidė tinklalapis „Channel3 Now“. Akcentuojama, kad šis įrašas socialiniame tinkle „X“ surinko 27 mln. peržiūrų.

Nurodoma, kad „Channel3 Now“ iš esmės yra tikrų ir netikrų naujienų agregatas, t. y. skelbia ir tikras žinias, ir melagienas. Manoma, kad minėtas tinklalapis gali turėti ryšių su Rusija ir jos dezinformacijos priemonėmis. Pavyzdžiui, leidinys „The Telegraph“ išsiaiškino, kad minėto tinklalapio paskyra socialiniame tinkle „Youtube“ buvo užregistruota dar 2012 metais ir pirmiausia publikavo informaciją, susijusią su automobilių lenktinėmis Rusijoje. Nuo 2019 metų minėtas kanalas pakeitė specifiką ir pradėjo skelbti politinę medžiagą, daugiausiai susijusią su Pakistanu.

Įtartinai atrodo ir įrašo apie numanomą „pabėgėlį teroristą“ populiarumas socialiniame tinkle „X“. Nors paties „Channel3 Now“ sekėjų skaičius minėtoje socialiniame tinkle tesiekia 3 tūkst. vartotojų, šis įrašas sulaukė milijoninių peržiūrų.

Tiesa, panašu, kad ne „Channel3 Now“ sugalvojo „naujieną“ apie tai, kad su išpuoliu susijęs Jungtinėje Karalystėje prieglobsčio ieškojęs pabėgėlis. Buvo nustatyta, kad pirmasis tokią „informaciją“ paskleidė tinklaraštininkas Bernis Spofortas, žinomas dėl savo pomėgio platinti įvairias sąmokslo teorijas. Tiesa, vėliau jis pats šį įrašą ištrynė, bet, kaip minėta, „žinia“ ir toliau buvo platinama „Channel3 Now“ tinklalapyje.

Maža dalis tiesos

Didelė problema kilo ir dėl to, kad šią tikrovę neatitinkančią informaciją pradėjo skleisti ir kitos, net ir patikimomis laikomos žiniasklaidos priemonės. Šią informaciją kaip tikrą taip pat skelbė ir įvairūs vadinamieji nuomonių lyderiai, pirmiausia iš Jungtinės Karalystės radikalių dešiniųjų tarpo.

Verta paminėti, jog paskleistoje dezinformacijoje buvo duomenų, kurie iš dalies sutapo su tikrove. Pirmiausia, teisingai buvo įvardytas užpuoliko amžius – jam iš tikrųjų yra 17 metų. Kita vertus, pameluota dėl vardo ir statuso. Oficialiai pranešama, kad suimtojo įtariamojo vardas yra Akselis Rudakubana. Jo šeima yra kilusi iš Ruandos, bet pats jis yra gimęs ir visą gyvenimą praleidęs Jungtinėje Karalystėje. Oficialiai nenurodoma, kokią religiją išpažįsta A. Rudakubana, tačiau greičiausiai tai nėra islamas. Pačioje Ruandoje tik 2 proc. gyventojų yra musulmonai, o didžiąją daugumą sudaro krikščionys.

Hibridiniai veiksmai?

Manoma, kad dabartinių neramumų Jungtinėje Karalystėje pamokos bus nagrinėjamos vėliau, po to, kai situaciją pavyks stabilizuoti. Kita vertus, nors ir neturint visų aiškių faktų, galima daryti prielaidą, kad neramumų ir neapykantos, nukreiptos prieš musulmonus Jungtinėje Karalystėje, kurstymo veiksmuose būta vadinamosios hibridinės (kai agresija įgyvendinama netiesioginėmis bei nekonvencinėmis priemonėmis) atakos elementų.

Dera pasakyti, kad vargu ar išpuolis prieš šokių mokyklą buvo organizuotas iš šalies (beje, užpuoliko motyvai iki šiol nėra žinomi, juos aiškinasi tyrėjai), bet nėra didesnių abejonių, kad pačiu įvykiu buvo gana sumaniai pasinaudota. Dezinformacijos, kuri išplito plačiai, elementai pakurstė dalies Jungtinės Karalystės gyventojų neapykantą tam tikrai socialinei ir religinei grupei. Savo vaidmenį čia atliko ir vietinės radikalios jėgos. Tai išprovokavo riaušes, smurtą, susidūrimus su policiją, t. y. realiai destabilizavo situaciją šalyje.

Vėlgi, nors „Channel3 Now“ kol kas nepavyko tiesiogiai susieti su Rusija ir jos dezinformacijos kanalais, yra rimtų įtarimų, kad tokia sąsaja egzistuoja. Šiame kontekste verta paminėti ir aiškų Maskvos interesą visomis galimomis priemonėmis kenkti Vakarų pasauliui, su kuriuo pati Rusija yra ideologinėje ir politinėje konfrontacijoje. Jungtinės Karalystės gyvenimo destabilizavimas hibridinėmis priemonėmis, krizinės situacijos kūrimas ir kurstymas puikiai atitinka šios konfrontacijos logiką.