Žymiausia mūsų dienų teroristinė organizacija praranda pozicijas regione, kur bandė sukurti savo „valstybę“.

Viktoras DENISENKO

Neteko „sostinės“

Liepos pradžioje apie svarbią pergalę prieš teroristinę organizaciją „Islamo valstybė“ paskelbė Irako pajėgos. Joms pavyko užbaigti dar praeitų metų spalį pradėtą karinę operaciją. Buvo išlaisvintas Mosulo miestas. Pabrėžiama, jog ši pergalė – itin svarbi. „Islamo valstybės“ kovotojai užėmė minėtą didelį Irako miestą 2014 metų vasarą. Jie padarė tai beveik be pasipriešinimo – tuo metu Irako kariuomenė tiesiog pabėgo. Taigi Mosulas tapo reikšmingu grobiu stiprėjusiai teroristų organizacijai. Šis miestas virto „Islamo valstybės“ „sostine“.

Dera priminti, kad vos prieš kelerius metus nemažai kalbėta, jog „Islamo valstybė“ yra pernelyg galinga organizacija, kad ją būtų galima lengvai nugalėti. Užsitęsusi kova su teroristais iš esmės liudija, jog tiesos čia iš tikrųjų būta. Tačiau atrodo, kad drąsesnėms prognozėms, jog iš galingo teroristų sambūrio „Islamo valstybė“ gali virsti tikru valstybiniu dariniu, nėra lemta išsipildyti. Mosulo praradimas tai patvirtina.

Kaip jau minėta, šio miesto išlaisvinimo operacija buvo pradėta 2016 metų spalį. Joje dalyvavo patys pajėgiausi dabartinės Irako kariuomenės daliniai – specialiosios paskirties pajėgos. Vykdyti operaciją jiems padėjo ginkluoti vietinių kurdų ir sunitų genčių būriai, taip pat tarptautinė koalicija su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis priešakyje. Pradėjus operaciją buvo tikėtasi, jog Mosulą pavyks išlaisvinti per mėnesį, tačiau galiausiai viskas užsitęsė ilgiau nei pusę metų.

Koalicijos pajėgos buvo priartėjusios prie pergalės dar birželį, bet tada „Islamo valstybės“ kovotojams pavyko atkovoti kai kurias savo anksčiau prarastas pozicijas. Visgi tai kardinaliai nepakeitė padėties. Sutelkusi jėgas Irako kariuomenė vėl atakavo ir galiausiai visiškai pašalino iš miesto teroristų pajėgas.

Nežinia dėl vado

„Islamo valstybės“ pozicijas silpnina ir kiti aspektai. Šiandien ne visai aiškus organizacijos lyderiu laikomo Abu Bakro al Bagdadžio likimas. Liepos pradžioje buvo paskelbta apie jo mirtį. Tiesa, tokia žinia sklido jau ne pirmą kartą. Anksčiau taip pat buvo skelbta, jog A. B. al Bagdadis yra nukautas, tačiau kiekvienąkart paaiškėdavo, kad ši naujiena neatitinka tikrovės. Atrodo, jog taip yra ir šį sykį.

Vieni pirmųjų apie „Islamo valstybės“ lyderio mirtį pranešė Irano žvalgybos atstovai. Jų duomenimis, teroristų vadas žuvo per Rusijos karo aviacijos antskrydį gegužės pabaigoje netoli organizacijos kontroliuojamo Sirijos ar Rakos miesto. Vėliau šią informaciją patvirtino ir Maskva. Pasak jos atstovų, per minėtą antskrydį buvo sunaikinta daugiau nei šimtas „Islamo valstybės“ kovotojų. Manoma, kad tarp jų buvo ir A. B. al Bagdadis. Dar vėliau pasirodė informacijos, jog ir patys teroristai patvirtino savo lyderio žūtį ir tai, kad artimiausiu metu bus paskelbta, kas dabar užims „Islamo valstybės“ vado vietą. Tačiau po kurio laiko pasirodė ir visiškai priešingos informacijos. Panašiu metu, kai Irake buvo triumfuojama dėl Mosulo išlaisvinimo, kurdų žvalgybos struktūrų atstovas pareiškė, jog yra 99 proc. tikras, kad A. B. al Bagdadis – gyvas ir šiuo metu slepiasi paskutiniame savo organizacijos bastione – ar Rakoje. Tad gali būti, kad „Islamo valstybės“ lyderis vėl „prisikels“.

Humanitarinis klausimas

Mosulo išlaisvinimas atskleidė ir vieną kiek netikėtą problemą. Ją išsamiau yra aprašiusi agentūra „Reuters“. „Islamo valstybės“ kovotojai pasitraukė iš Mosulo, dalis jų buvo nukauta miesto apsiausties metu, tačiau mieste liko nemažai kovotojų artimųjų. Iš esmės kalbama apie moteris ir vaikus. Irako valdžiai kyla rimtų klausimų, ką su jais daryti.

Skelbiama, jog Mosulo užgrobimas tapo tikra humanitarine katastrofa. Iki tol mieste gyveno apie pusantro milijono gyventojų. Dabar, pačiais drąsiausiais skaičiavimais, jų liko ne daugiau kaip pusė. Be to, yra žinoma, kad „Islamo valstybė“ vertė vietos gyventojus stoti į savo struktūras, o tuos, kurie priešinosi, tiesiog nužudydavo.

Dabar į Mosulo miestą grįžtantys pabėgėliai nebenori gyventi šalia „Islamo valstybei“ tarnavusių žmonių artimųjų. Kalbama apie specialios stovyklos, kur būtų perkelti teroristų artimieji, steigimą. Šioje stovykloje turėtų būti pasirūpinta jų „ideologine reabilitacija“. Pabrėžiama, jog toks sprendimas gali prieštarauti žmogaus teisių normoms ir savotiškai paverstų kaltais visus be išimties „Islamo valstybės“ kovotojų artimuosius. „Reuters“ publikacijoje skelbiama, kad nemaža dalis kovotojų žmonų ir vaikų nepritarė artimųjų pasirinkimui prisidėti prie „Islamo valstybės“, tačiau jie neturėjo realių galimybių paveikti artimųjų sprendimą.

Dar ne pergalė

Būtina paminėti ir tai, kad Mosulo išlaisvinimas – svarbus žingsnis kovoje su „Islamo valstybe“, tačiau tai dar nėra galutinė pergalė prieš šią teroristinę organizaciją. Faktiškai paskutinis didelis miestas, kurį kontroliuoja teroristai, yra Sirijos teritorijoje esanti Raka. Spėjama, kad būtent ten vyks lemtingas mūšis su „Islamo valstybe“. Taip pat optimistiškai prognozuojama, jog ir čia teroristai bus nepajėgūs atlaikyti smūgio, o tai reikštų jų viešpatavimo regione istorijos pabaigą.
Tačiau tai negarantuos, kad „Islamo valstybė“ iš viso išnyks. Manoma, kad ji gali keisti savo strategiją, grįžti į pogrindį ir toliau veikti kaip tinklinė teroristinė organizacija, turinti ryšių ir sekėjų visame pasaulyje. Jos idėjos yra gana plačiai paplitusios, tad ši organizacija išliks pavojinga ir po sutriuškinimo karo lauke. Dera priminti, jog tokiu – tinkliniu – būdu (be aiškios hierarchijos ir organizacijos struktūros) jau veikė „Al-Qaeda“, iš kurios, beje, „Islamo valstybė“ ir išaugo. Todėl kalbėti apie tai, kada ir kaip bus pasiekta galutinė pergalė prieš šią teroristinę organizaciją, – labai sunku. Kita vertus, mūšiuose nugalėta „Islamo valstybė“ gali prarasti autoritetą ir tapti nebe tokia patraukli radikaliųjų idėjų gerbėjams.