Kanada stabdys ginklų tiekimą Izraeliui, naujienų agentūrai AFP antradienį pranešė vienas vyriausybės atstovas. Toks sprendimas smarkiai papykdė Izraelį, į kurio karą Gazos Ruože vis dažniau krypsta tiriamas tarptautinės bendrovės žvilgsnis.

Apsiaustoje Palestinos teritorijoje didėja humanitarinė krizė, o per mėnesių mėnesius trunkantį karą šimtai tūkstančių Gazos gyventojų atsidūrė ant bado slenksčio.

Po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdyto išpuolio, Kanada – viena iš pagrindinių Izraelį kiekvienais metais milijardų dolerių vertės karine pagalba aprūpinančių Jungtinių Valstijų sąjungininkių – jau kuris laikas vietoje ginklų Izraeliui tiekia žudyti nepritaikytą, pavyzdžiui, radijo įrangą.

„Padėtis vietoje yra tokia, kad mes negalime“ eksportuoti jokios karinės įrangos, naujienų agentūrai AFP sakė jo vardo ir pavardės minėti paprašęs oficialus Kanados asmuo.

Kanados užsienio reikalų ministrė Melanie Joly antradienį dienraščiui „Toronto Star“ pasakė, kad Otava ateityje ketina liautis eksportuoti ginklus į Izraelį.

Izraelis tokį sprendimą pasmerkė, o šalies užsienio reikalų ministras Israelis Katzas pasakė, jog jis „pažeidžia Izraelio teisę gintis nuo „Hamas“ teroristų“.

„Istorija žiauriai nubaus Kanadą už šį jos poelgį“, – socialiniame tinkle „X“ rašė jis.

JAV senatorius Bernie Sandersas pasveikino tokį sprendimą, socialiniame tinkle „X“ rašydamas, jog, „atsižvelgiant į humanitarinę katastrofą Gazoje, įskaitant didelį ir vis didėjantį badą, JAV Netanyahu karo mašinai neturėtų daugiau skirti nė skatiko“.

Į Izraelį iš Kanados nuo seno buvo eksportuojami dideli ginklų kiekiai – radijo stoties „Radio Canada“ duomenimis, 2022 m. Izraeliui buvo pristatyta karinės įrangos už 21 mln., 2021 m. – už 26 mln. Kanados dolerių.

Dėl to Izraelis atsidūrė šalių, į kurias Kanada eksportuoja didžiausius kiekius ginklų, dešimtuke.

Po spalio 7 d. „Hamas“ Izraelyje įvykdytų ir karą Gazos Ruože sukėlusių išpuolių Otava Izraeliui tiekė tik „žudyti neskirtą“, pavyzdžiui, ryšio įrangą.

Paskutinė tokios įrangos siunta buvo išsiųsta sausį, pridūrė vyriausybės pareigūnas.

Kruviniausias karas Gazos istorijoje kilo po spalio 7 d. „Hamas“ įvykdyto beprecedenčio išpuolio, per kurį, oficialiais Izraelio duomenimis grindžiamu naujienų agentūros AFP skaičiavimu, Izraelyje žuvo maždaug 1 160 žmonių, pagrinde civilių.

Be to, smogikai paėmė apie 250 įkaitų. Izraelis mano, kad 130 įkaitų vis dar gali būti laikomi Gazoje, o 33 iš jų yra laikomi mirusiais arba žuvusiais.

Į šį išpuolį Izraelis atsakė nuožmiu „Hamas“ kontroliuojamos teritorijos puolimu, per kurį, Gazos sveikatos apsaugos ministerijos teigimu, jau žuvo mažiausiai 31 819 žmonės, dauguma jų – moterys ir vaikai.

Nors Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau teigia, kad Izraelis turi teisę gintis, civilių aukų skaičiui Gazoje augant, jo pozicija Izraelio atžvilgiu darosi vis kritiškesnė.

Pirmadienį Kanados parlamentas priėmė neįpareigojančią rezoliuciją, kurioje tarptautinė bendruomenė raginama stengtis rasi dviejų Izraelio ir Palestinos valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą.

Dėl ginklų tiekimo Izraeliui kai kuriose pasaulio šalyse pradėta teismo procesų.

Kanadoje teisininkų ir iš Palestinos kilusių piliečių koalicija kovo pradžioje pateikė vyriausybei skundą, kuriame reikalavo nutraukti ginklų tiekimą Izraeliui, kaltindama ją pažeidžiant tiek tarptautinės, tiek nacionalinės teisės normas.

AFP inf.