Europos Parlamentas priėmė įstatymą dėl ES žiniasklaidos laisvės

Europos Parlamentas priėmė įstatymą dėl ES žiniasklaidos laisvės


Europos Parlamentas priėmė precedento neturintį įstatymą dėl žiniasklaidos laisvės, kuriuo ES siekiama geriau apsaugoti žurnalistus nuo politinio kišimosi.


Teisės akte, kuriam balsavimu pritarė 464 EP nariai, 92 buvo prieš, o 65 susilaikė, taip pat įtvirtinamas redakcijų nepriklausomumas ir siekiama didinti žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą.


Už vertybes ir skaidrumą atsakinga Europos Komisijos narė Vera Jourova pasveikino „istorinį balsavimą“ ir socialiniame tinkle „X“ teigė, kad „nepriklausoma žiniasklaida yra būtina demokratinėms valstybėms“ ir "demokratinių valstybių pareiga yra ją apsaugoti“.


Organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF), pasisakanti už žurnalistų saugumą ir nepriklausomybę, pasveikino šį žingsnį.


„Šio įstatymo priėmimas žymi didelį žingsnį į priekį teisės į informaciją požiūriu Europos Sąjungoje“, – sakė RSF biuro Briuselyje vadovė Julie Majerczak. Ji paragino ES valstybes nares „ambicingai“ įgyvendinti įstatymą.


Europos žiniasklaidos laisvės akto teksto projektą Europos Komisija pateikė 2022 metais, reaguodama į prastėjantį žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą tokiose ES šalyse kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat į tai, kad šnipinėjimo programos, tokios kaip „Pegasus“ ir „Predator“, buvo naudojamos žurnalistams persekioti.

REKLAMA


Europos Parlamentas priėmė įstatymą dėl ES žiniasklaidos laisvės


Priėmė ir Dirbtinio intelekto aktą


Europos Parlamentas uždegė žalią šviesą naujam pavyzdiniam dirbtinio intelekto (DI) reglamentui, taip atverdamas kelią galutiniam teisės akto priėmimui ES valstybėse narėse.


Trečiadienį Strasbūre dauguma parlamentarų balsavo už šį įstatymą.


DI aktas yra „pirmasis reglamentas pasaulyje, kuriuo nustatomas aiškus kelias į saugų ir į žmogų orientuotą DI vystymąsi“, – prieš balsavimą surengtoje spaudos konferencijoje sakė EP narys Brando Benifei.


Naujajame teisės akte reglamentuojama sertifikavimo tvarka DI sistemoms, skirtoms teisės akte išvardytiems „didelės rizikos“ naudojimo būdams, tokiems kaip teisėsauga, sveikatos apsauga, įdarbinimas ir atleidimas iš darbo.


Tokiems tikslams skirtos DI sistemos turės būti sertifikuotos kaip atitinkančios teisės akto reikalavimus prieš pateikiant jas rinkai. Pavyzdžiui, didelės rizikos DI produktai turi atitikti tam tikrus skaidrumo standartus ir turėti tinkamas rizikos valdymo sistemas.


Jie taip pat turės būti sukurti taip, kad juos galėtų prižiūrėti žmogus, o jų algoritmams apmokyti naudojami duomenys turės atitikti tam tikrus kokybės standartus.


Bendrosios paskirties DI sistemų, turinčių įvairias panaudojimo galimybes, teikėjai turės įrodyti, kad jų sistema nekelia didelės rizikos, arba laikytis didelės rizikos sistemoms taikytinų taisyklių.


Kai kurie DI naudojimo būdai bus visiškai uždrausti, pavyzdžiui, sistemos, skirtos pasąmoninei manipuliacijai žmonėmis.


Taip pat bus ribojamas DI naudojimas policijoje. Pavyzdžiui, naudoti DI žmonėms atpažinti iš tiesioginės vaizdo kamerų transliacijos bus leidžiama tik tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, tikslingai ieškant pagrobimo aukos.


Kad teisės aktas taptų įstatymu, jį dar turi galutinai patvirtinti ES valstybės narės. Tikimasi, kad ministrai dėl šio teisės akto balsuos vėliau pavasarį.


DPA, AFP inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 47 (2024)

    Savaitė - Nr.: 47 (2024)



Daugiau >>