„Financial Times“ pranešė, kad Jungtinės Valstijos pasiūlė Didžiojo septyneto šalių darbo grupėms paieškoti būdų konfiskuoti 300 mlrd. JAV dolerių vertės įšaldyto Rusijos turto.

Jungtinės Valstijos, kurių poziciją palaiko Jungtinė Karalystė, Japonija ir Kanada, pasiūlė tęsti parengiamuosius darbus, kad galimus variantus Didžiojo septyneto šalių lyderiams galima būtų pristatyti jau vasario 24 d. numatomame surengti susitikime.

Nors jokių sprendimų šiuo klausimu, dėl kurio Europos šalių sostinėse verda karšti debatai, dar nėra priimta, pastangos siekiant Ukrainos labui konfiskuoti Rusijos turtą parodo, kad ši tema Vakaruose darosi vis svarbesnė, rašoma straipsnyje.

Informuotų šaltinių teigimu, šį klausimą šį mėnesį jau aptarė Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir jų pavaduotojai.

Trys darbo grupės, kurias siūlo įsteigti Vašingtonas, išnagrinės teisinius konfiskavimo aspektus, būdus, kaip galima būtų įgyvendinti tokią politiką ir sumažinti su ja susijusią riziką bei galimybes geriausiais būdais nukreipti šią pagalbą Ukrainai.

Vokietija, Prancūzija, Italija ir ES išsakė keletą abejonių ir užsiminė apie tai, kad prieš priimant sprendimą būtina atidžiai įvertinti Maskvos turto konfiskavimo teisėtumą. Keletas Europos šalių ministrų pabrėžė, kad reikia užtikrinti tinkamą šio darbo slaptumą.

Laikraščio teigimu, Vakarų šalių sostinės svarsto įvairias galimybes, pradedant tiesioginiu centrinio Rusijos banko turto konfiskavimu ir panaudojimu ir baigiant įšaldyto turto investavimu arba naudojimu vietoje užstato paskoloms gauti.

ES kol kas nėra konfiskavusi jokio Rusijos turto, tačiau svarsto galimybes areštuoti tokių finansinių institucijų, kaip 191 mlrd. eurų vertės valstybių turtą valdanti „Euroclear“, pelną, nurodoma publikacijoje.

Vašingtonas kol kas oficialiai nėra pritaręs minčiai konfiskuoti Rusijos turtą. Tačiau šiais metais Jungtinės Valstijos tarp Didžiojo septyneto narių išplatino slaptą diskusijų dokumentą, kuriame nurodoma, kad įšaldyto Maskvos turto konfiskavimas būtų pagrįsta priemonė paskatinti Rusiją nutraukti karo veiksmus.

Tačiau Europa, kurioje ir yra laikoma didžioji dalis šio turto, laikosi atsargesnės pozicijos, baimindamasi galimų pasekmių finansiniam stabilumui ir Rusijos keršto. Viena iš šalių, kurios baiminasi, kad Rusijoje veikiančių jų įmonių atžvilgiu Maskva, kaip jau yra grasinusi, gali imtis atsakomųjų veiksmų, yra 2024 m. Didžiajam septynetui pirmininkausianti Italija. Be to, Rusija yra perspėjusi konfiskavus turtą nutrauksianti diplomatinius santykius su Jungtinėmis Valstijomis.

ES, Didžioji Britanija ir Prancūzija taip pat pabrėžė, kad šių pinigų negalima būtų naudoti iš karto, jų nepakaktų patenkinti Ukrainos atstatymo poreikius ir kad turtas neturėtų būti konfiskuojamas 2024 m. finansinės pagalbos Kyjivui sąskaita.

Straipsnyje nurodoma, kad per pastaruosius dvejus metus Didžiajam septynetui ne kartą pavyko išspręsti savo narių nesutarimus dėl Rusijai taikomų ekonominių priemonių, įskaitant pirmąjį plataus masto sankcijų paketą ir rusiškos naftos kainos apribojimą.

Pranešama, kad Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani patikino, kad, Italijai kitąmet pirmininkaujant Didžiajam septynetui, Ukrainai toliau bus skiriama pakankamai dėmesio.

Financial Times inf.