Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį per pirmą svarstymą patvirtino įstatymo projektą, pagal kurį bus rekordiškai didinamos išlaidos, skirtos finansuoti Maskvos puolimą Ukrainoje.

Gynybos išlaidos 2024 m. išaugs 68 proc. iki 10,8 trilijonų rublių (115 mlrd. JAV dolerių) ir sudarys beveik trečdalį visų išlaidų.

Karinės išlaidos sudarys daugiau nei šešis procentus šalies BVP – tai didžiausia ekonomikos dalis po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Po to, kai 2022 m. vasarį į Ukrainą buvo pasiųsti rusų kariai, Maskva jau išleido milijardus dolerių amunicijai, raketoms, tankams, bepiločiams orlaiviams ir karių atlyginimams.

Jau 20 mėnesių trunkančiai Maskvos karinei kampanijai reikalaujant vis didesnių finansinių ir žmogiškųjų išlaidų, prezidentas Vladimiras Putinas yra patvirtinęs savo įsipareigojimą puolimą tęsti.

Biudžete siūloma visas vyriausybės išlaidas kitąmet didinti daugiau nei 20 proc. iki 36,66 trilijonų rublių (391 mlrd. JAV dolerių).

Gynybos finansavimą didinti buvo numatyta 2024–2026 m. planuose, kuriuos valstybės Dūma po balsavimo patvirtino.

„Viskas frontui“

Anot Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu, kariaudama Ukrainoje Rusija kiekvieną dieną sunaudoja iki 15 000 tonų medžiagų, įskaitant amuniciją ir kurą.

Prieš ketvirtadienį vykusį balsavimą finansų ministras Antonas Siluanovas įstatymų leidėjams paaiškino, kad siūlomas biudžetas yra „orientuotas į pagrindinį šios dienos tikslą – užtikrinti mūsų pergalę“.

Kai kurie įstatymų leidėjai, reikšdami pritarimą išlaidų didinimui, kartojo Antrojo pasaulinio karo sovietmečio šūkius.

„Viskas frontui, viskas pergalei,“ – kalbėjo Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Slutskis, cituodamas praėjusio amžiaus penktojo dešimtmečio karo propagandos lozungą.

Per dvidešimt mėnesių trunkantį puolimą Rusijos ekonomika tapo itin militarizuota.

„Karas tapo egzistencine Rusijos ekonomikos dalimi, kadangi didelė paklausos dalis dabar tenka išaugusiam kariniam–pramoniniam sektoriui,“ – naujienų agentūrai AFP sakė buvusi Rusijos centrinio banko konsultantė Aleksandra Prokopenko.

Kremliaus teigimu, taip stipriai didinti išlaidas yra būtina atsižvelgiant į Vakarų paramą Kyjivui.

„Akivaizdu, kad toks išlaidų padidinimas yra visiškai būtinas, kadangi vyksta hibridinis karas,“ – spalį kalbėdamas su žurnalistais aiškino Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ketvirtadienį įstatymų leidėjai 320 balsų „už“ ir 80 balsų „prieš“ patvirtino naująjį biudžetą.

Biudžetą dar du kartus svarstys žemutiniai Rusijos Dūmos rūmai, tačiau tai bus tik formalumas, po kurio biudžetas bus perduotas aukštesniesiems rūmams patvirtinti ir V. Putinui pasirašyti.

Biudžete taip pat numatyta lėšų „naujų regionų integracija“ – finansinė parama keturiems Ukrainos regionams, kuriuos Rusija pernai pareiškė aneksuojanti.

Nepaisant Vakarų sankcijų, Rusija toliau gauna didžiules pajamas iš pagrindinio naftos ir dujų eksporto, kuris iš Europos buvo nukreiptas į tokias šalis, kaip Kinija ir Indija.

Pastaruoju metu vyriausybei pasitarnavo ir kritęs rublio kursas - tai reiškė, kad Kremlius iš eksporto uždirba daugiau.

Biudžeto prognozėse finansų ministerija numato, kad rublio kursas dolerio atžvilgiu bus 90 rublių už 1 dolerį. Ketvirtadienį rublio ir dolerio kursas buvo 93,5 rubliai už 1 dolerį.

Tačiau rublio kurso svyravimai šalyje paskatino infliaciją ir centrinis bankas 13 proc. padidino palūkanas, mėgindamas sustabdyti sparčiai kylančias kainas.

Planuojamas vyriausybės išlaidų didinimas „yra infliacinio pobūdžio, nesvarbu, kaip jis bus finansuojamas,“ – aiškino nepriklausomas ekonomistas Viktoras Tuniovas.

„Didinant gynybai skirtas išlaidas, iš esmės daromas išorinis poveikis ekonomikai,“ – pridūrė jis.

Pradėjusi puolimą Ukrainoje, Rusija susidūrė su biudžeto deficitu ir finansų ministerijai dėl to teko papildomai skolintis iš valstybinių bankų ir parduoti dalį užsienio valiutos atsargų.

AFP inf.