Ar galėsime ir toliau rasti galimybių pabūti vieni tokiame pasaulyje, kur kas dieną žmonių skaičius vis auga? Tiksliai nuspėti, kiek gyventojų bus artimiausiu metu, neįmanoma, bet tyrėjai tikri dėl vieno: kuo toliau, tuo daugiau žmonių gyvens mūsų planetoje.

Jungtinės Tautos paskelbė, jog apie 2030 m. Žemės gyventojų skaičius išaugs iki 8,4 mlrd. (dabar siekia apie 7,3 mlrd.). Apie 2050-uosius žmonių bus 9,7 mlrd., o 2100 m. – nei daug, nei mažai – 11,2 mlrd. Net nuo civilizacijos santykinai nutolę idiliški Žemės kampeliai bus vis gausiau apgyvendinti. Pavyzdžiui, leidimai apsilankyti Grand Titono nacionaliniame parke, esančiame Jungtinių Amerikos Valstijų Vajomingo valstijoje, išperkami prieš kelis mėnesius iki planuojamos atvykimo datos.

Žmonija įsigudrino apsigyventi net, atrodytų, labiausiai izoliuotose Žemės vietose: Mongolijos Gobio dykumoje gyvena klajokliai gyvulių augintojai, Sacharoje – berberai, Antarktidoje dirba mokslininkai. Kyla klausimas: ar bus įmanoma, taip gausėjant mūsų planetos gyventojų, tiesiog rasti žemės lopinėlį, kur nėra žmonių?

Bursis miestuose

Norint pamėginti atsakyti į minėtus klausimus, reikia išanalizuoti informaciją apie tai, kur, tikėtina, žmonės gyvens ateityje ir koks bus jų gyvenimas.

Ekspertai mano, kad daugės miestų gyventojų. Žemės ūkio efektyvumas auga, todėl vis mažėja žmonių, dirbančių šiame besitraukiančiame sudėtingame sektoriuje: pereinama dirbti į miestų pramonės ar aptarnavimo sritį. Šis procesas vyksta jau keletą dešimtmečių. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje tik 30 proc. Žemės gyventojų gyveno miestuose, o šiuo metu miestų gyventojų yra 55 proc. Tikėtina, kad apie 2050 m. du trečdaliai gyventojų gyvens miestuose.

Spėjama, jog maždaug pusė Žemės gyventojų gyvens palyginti nedideliuose miestuose (0,3–0,5 mln. gyventojų). Kiti apsigyvens megapoliuose, kur žmonių skaičius sieks 10 mln. ir daugiau. Be to, dauguma jų bus besivystančiose šalyse, tokiose kaip Kinija, Indija ir Nigerija. Beje, suvaldyti megapolį – sudėtinga, todėl gerokai daugiau negu 10 mln. žmonių jame gyventi negalės.

Deja, miesto ar šalies augimą nebūtinai lydi gyvenimo sąlygų gerėjimas. Gyventojų skaičiaus augimas turi būti planuojamas. Bazinei infrastruktūrai organizuoti – aprūpinti vandeniu, kanalizacija ir atliekoms utilizuoti – reikia efektyvaus vadovavimo ir atitinkamų institucijų. Visgi organizacinių gebėjimų turi tikrai ne visi. Gaila, bet būtent regionuose, kur labiausiai reikia tokios kontrolės, gyventojų gausėjimas bus labiausiai juntamas.

Daugiau nereiškia geriau

Ateityje gyventojų sparčiausiai daugės Afrikoje. Manoma, kad ten 2100 m. gyvens jau ne 1 mlrd., o 4 mlrd. žmonių. Prognozės skamba bauginamai. Daugelis gyventojų gyvens miestų lūšnynuose, o tai tikrai nesuteiks laimės pojūčio. Afrikos ir daugelis Azijos megapolių nepasirengę priimti visų, kurie siekia ten patekti.

Tokie miestai kaip Nigerijos Lagosas, Bangladešo sostinė Daka ir Indijos Mumbajus jau dabar yra kamuojami milžiniškų problemų. Žmonės brangiai perka vandenį iš gatvės prekeivių, visur mėtosi ekskrementų, o šiukšlės metamos tiesiog į krūvas.

Vis dėlto net ir išsivysčiusiose šalyse vargu ar gyvenimo lygis augs tokiu pat greičiu, kaip pastaraisiais metais. Ekspertai nurodo tris priežastis. Pirmiausia, turtingų šalių gyventojų populiacija sensta, vadinasi, ekonomikos augimas lėtės, inovacijos praras dinamiką. Antra, netrukdomo augimo metai negalėjo neatsiliepti aplinkai: mes jau dabar naudojame derlingiausias žemes, užtvenkėme energetiniu požiūriu pelningiausias upes ir eksploatuojame visus gruntinių vandenų šaltinius, kuriuos tik buvo galima pasiekti. Be to, kyla nelygybės problema. Pavyzdžiui, vidutinio amerikiečio pajamos per pastarąjį dešimtmetį nelabai pakito, o 1 proc. turtingiausių žmonių gyvena vis geriau. Šis procesas tęsis ir toliau.

Dar vienas sunkiai prognozuojamas faktorius – klimato pokyčiai. Jie gali rimtai paveikti tiek išsivysčiusius miestus, tiek besivystančias šalis. Apie 60 proc. miestų, kur dabar gyvena milijonas ar daugiau žmonių, gali įvykti bent viena stichinės nelaimės atmaina; dažniausiai tai lemia klimatas. Net labiausiai organizuoti ir išsivystę miestai nelabai pasirengę tokiai grėsmei.

Neįžengiamų vietų mažės

Žemės gyventojų skaičiaus augimas turės įtakos ne tik miestams. Ekspertai spėja, kad kaimiškosios gyvenvietės ir regionai, nepriklausantys draustiniams, taip pat bus apgyvendinami vis tankiau. Beje, visa tai nereiškia, kad nebebus erdvių, tinkamų mums gyventi.

Tik 2 proc. Žemės rutulio gyventojų gyvena pusėje jo teritorijos, o daugiau kaip pusė žmonijos – maždaug 3 proc. Žemės teritorijos. Deja, dėl gyventojų gausėjimo sumažės vietų, kur retai įžengia žmogus, – juk išteklių, reikalingų gyvenant miestuose, poreikis tik auga. Grėsmės, kad miestai iškils atogrąžų miškų vietoje, nėra. Kur kas didesnę grėsmę kelia netiesioginis urbanizacijos poveikis laukinei gamtai. Miestams reikia medienos statyboms ir baldams, derlingos žemės auginti maisto produktams, vietos tonoms kasdien pagaminamų šiukšlių ir daug kito.

Parengta pagal žurnalą „Savaitė“