Jeigu šių metų pradžioje kas antras pasaulinių įmonių vadovas tikėjosi, kad ekonomikos nuosmukis bus smarkus, tai dabar taip manančiųjų gretos sumažėjo. Atlikti pasauliniai tyrimai rodo, kad dabar niūriausio scenarijaus tikisi trečdalis vykdomųjų direktorių, apklaustų įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau ekspertai įspėja, kad verslo nuotaikai gerėjant, dalis rizikų vis dėlto išlieka.

Naujausias EY užsakymu atliktas „CEO Outlook Pulse Survey“ tyrimas rodo, kad verslo nerimas dėl ateities pasaulyje slūgsta. Tiesa, išlieka pastebimas skirtumas tarp geriau ir prasčiau savo įmonės finansines perspektyvas vertinančių vadovų: su didesniu optimizmu į ateitį žvelgia 47 proc., o 36 proc. apklaustųjų yra linkę susitaikyti su mažesniais lūkesčiais. Maždaug penktadalio (17 proc.) vadovų nuomonė dėl verslo ateities artimiausiems metams nepakito.

Kitas teigiamas ženklas, rodantis gerėjančias verslo nuotaikas – tikėtina didesnis aktyvumas įmonių įsigijimų ir susijungimų rinkoje. EY tyrimas rodo, kad 59 proc. pasaulinių įmonių per artimiausius 12 mėnesių planuoja įsigyti įmonę. Palyginus su šių metų pradžioje vykdyta apklausa fiksuojamas 13 proc. punktų augimas.

Įvardijo verslo ateičiai svarbias rizikas

Tyrime konstatuojama, jog šiuo metu vadovams tenka nuolat analizuoti daug tarpusavyje susijusių išorinių rizikų, kurios pastaruoju metu yra sustiprėjusios. Vertindami potencialų rizikų sąrašą, dauguma apklaustųjų nurodė, kad dalis jų ir toliau turės didelę arba labai didelę įtaką verslui per ateinančius 12 mėnesių.

Pavyzdžiui, 57 proc. apklaustų vadovų mano, kad jų verslą gali smarkiai paveikti besitęsiantis karas Ukrainoje, kiti geopolitiniai konfliktai ir įtampa tarptautinės prekybos srityje. 56 proc. sutinka, kad verslą paveiks makroekonominė aplinka ir rinkos kintamumas, o 54 proc. vadovų mato stiprią riziką dėl augančio reguliavimo. Kas antrą vadovą neramina ir rizikos, susijusios su technologijų ir skaitmeninimo virsmu, įskaitant kibernetinius incidentus.

EY strategijos ir sandorių paslaugų praktikos partneris Rolandas Laukaitis teigia, kad dabartinė ekonominė, geopolitinė situacija kelia nemažą galvos skausmą įmonių vadovams visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje.

„Pagrindiniai verslo iššūkiai daugumoje pasaulio šalių yra labai panašūs. Aukšta infliacija, augančių palūkanų ir vangaus ekonomikos augimo aplinka daugelį vadovų verčia susitelkti į artimiausius iššūkius ir veiklos perspektyvą trumpuoju periodu. Labai aktualus tampa klausimas, ką galima padaryti ar pakeisti čia ir dabar, kad verslo ketvirčio bei pusmečio rodikliai būtų geresni. Dėl to mažėja fokusas į ilgalaikes iniciatyvas, dideles investicijas, taip pat tokias svarbias sritis kaip tvarumas“, – pasaulinio tyrimo rezultatus komentuoja R. Laukaitis.

Keičiasi prioritetai

R. Laukaitis atkreipia dėmesį, kad per apklausą šių metų viduryje 38 proc. vadovų nurodė, jog priimdami sprendimus dėl kapitalo paskirstymo, prioritetą teikia tvarumo klausimams. Kai, pavyzdžiui, 2022 m. pradžioje net 83 proc. tyrimo dalyvių tikino, kad tvarumas ir aplinkosaugos, socialinės praktikos ir valdysenos (ESG) klausimai bus svarbi varomoji jėga, siekiant verslo augimo artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu.

„Akivaizdu, kad dėl neapibrėžtos makroekonominės ir geopolitinės padėties šiuo metu vadovai yra sutelkę dėmesį į artimiausio laikotarpio rezultatus ir yra linkę priimti sprendimus ilgalaikių tvarumo iniciatyvų sąskaita. Toks pragmatiškas elgesys gali būti pateisinamas, vis tik verslas turi suprasti, kad tvarumas jau yra įtrauktas į ilgalaikes investavimo strategijas ir suinteresuotųjų šalių reikalavimai turės būti patenkinti. Tuo pačiu reikės atitikti ir vis griežtėjantį reguliavimą“, – sako specialistas.

Tyrimas rodo, kad kiek daugiau negu trečdalis (38 proc.) pasaulinių įmonių vadovų, priimdami sprendimus dėl kapitalo paskirstymo, tvarumo klausimams vis dar teikia prioritetą. Panaši apklaustųjų dalis (34 proc.) šių klausimų nelaiko prioritetiniais. Likusieji vadovai (28 proc.) tvarumo klausimams suteikia tokią pat svarbą, kaip ir kitiems verslo prioritetams.

Žvelgiant tik į Europą, tyrimo duomenimis daugiausia (29 proc.) Senojo žemyno bendrovių vadovų laikosi pozicijos, jog kapitalo nukreipimas tvarumo iniciatyvoms yra toks pats svarbus kaip ir kiti verslo prioritetai.

Šiek tiek mažiau (28 proc.) nurodo teikiantys pirmenybę tvarumo iniciatyvoms ir joms skiriantys reikšmingą kapitalo dalį. Tačiau atsakymą, kad tvarumas yra svarbiausia investicijų kryptis ir kapitalo paskirstymo strategijos ašis, Europoje rinkosi vos 13 proc. tyrime dalyvavusių įmonių vadovų.

Įdomu tai, kad didelė pasaulinių įmonių dalis tikisi, jog pasiekti pažangos tvarumo srityje turėtų padėti dirbtinis intelektas (DI). EY tyrimo duomenys rodo, kad būtent DI pagrįsti sprendimai galėtų rasti atsakymus, kaip suderinti investuotojų, reguliuotojų ir įvairių visuomenės grupių interesus bei užtikrinti didesnį ESG skaidrumą.