NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pripažįsta, kad Rusijos branduolinė retorika yra pavojinga ir beatodairiška. Visgi, Aljanso vadovas tikina, kad NATO yra pasirengęs apginti sąjungininkes nuo bet kokios potencialios grėsmės.

„Branduolinė Rusijos retorika yra pavojinga ir beatodairiška. Rusija turi suprasti, kad branduolinis karas niekada negali būti laimėtas ir negali būti pradėtas. NATO sąjungininkai atidžiai stebi, ką Rusija daro, mes smerkiame pranešimus, kad Rusija dislokuos taktinius branduolinius ginklus Baltarusijoje“, – antradienį žurnalistams Vilniuje teigė J. Stoltenbergas.

NATO generalinis sekretorius patikino, kad Aljansas yra pasirengęs apginti visus sąjungininkus nuo bet kokios potencialios grėsmės.

„Kol kas mes nematome jokių pasikeitimų dėl Rusijos branduolinio ginklo perdislokavimo laikysenos, kurie reikalautų tam tikrų pokyčių iš mūsų pusės, bet mes išliekame atidūs. Ir mes užtikrinsime, kad mes būtume pasirengę apsaugoti ir apginti kiekvieną NATO sąjungininką nuo bet kokios potencialios grėsmės“, – akcentavo jis.

J. Stoltenbergas sureagavo ir į rizikingą situaciją Ukrainos teritorijoje esančios Zaporižės atominės elektrinės (AE), kurios valdymą yra perėmusi Rusija.

„Dėl situacijos Zaporižėje mūsų žinutė Rusijai yra, kad ji turi atitraukti savo karines pajėgas, nes tai kaip jie dabar elgiasi Zaporižės AE, jie pažeidžia šios didžiausios atominės elektrinės saugumą Europoje“, – sakė NATO generalinis sekretorius.

Kovo pabaigoje Vladimiras Putinas pranešė apie ketinimą dislokuoti Baltarusijoje branduolinius ginklus, tariamai reaguojant į A. Lukašenkos prašymą. Branduolinių ginklų saugyklos statyba Baltarusijoje turėjo būti baigta iki liepos 1 d.

Šiuo metu nėra įrodymų, kad Rusijos branduoliniai ginklai jau būtų atgabenti į Baltarusiją.

V. Putinas norėjo mažiau NATO, bet gaus daugiau

NATO plėtra, pasak Aljanso generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, rodo, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino politika žlugo. „Jis pradėjo karą, nes norėjo mažiau NATO. Jis gaus daugiau NATO“, – sakė norvegas antradienį NATO viršūnių susitikimo Vilniuje kuluaruose.

Tai, kad Suomija jau yra narė, o Švedija taps, rodo, jog V. Putino invazija į Ukrainą buvo „didelė strateginė klaida“. Jis esą neįvertino nei ukrainiečių, nei NATO vienybės, taip pat politinių padarinių tokiose šalyse, kaip Švedija ir Suomija.

J. Stoltenbergas pirmadienio vakarą paskelbė, kad Turkija nebeblokuos Švedijos prisijungimo prie NATO.

ELTA inf.