Karo draskomos Ukrainos ekonomika 2022 m. susitraukė 29,1 proc., pranešė šios šalies oficiali statistikos tarnyba.

Palyginimui, valstybės bendrasis vidaus produktas (BVP) 2021 m., prieš Rusijos visapusišką invaziją, išaugo 3,4 proc.

Statistikos tarnybos teigimu, pernai labiausiai nukentėjo statybų sektorius, susitraukęs 67,6 proc.

Rusijos sukeltas karas Ukrainoje pražudė dešimtis tūkstančių žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.

Pasaulio bankas (PB) yra apskaičiavęs, kad Ukrainos atstatymo po dabartinio karo darbams bus reikalinga 411 mlrd. JAV dolerių (373,7 mlrd. eurų) suma. Anot PB, Rusijos ginkluotosios pajėgos rudens ir žiemos mėnesiais apgadino daugiau kaip pusę visos Ukrainos energijos infrastruktūros.

D. Kuleba: Juodoji jūra, kaip ir Baltija, turėtų tapti NATO jūra

Reikia paversti Juodąją jūrą tokia, kokia tapo Baltijos jūra – NATO jūra, ir sukurti visapusišką saugumo sistemą visoms regiono šalims.

Tai ketvirtadienį Juodosios jūros saugumo konferencijoje Bukarešte pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Ministras pažymėjo, kad Vakarai neturėjo stabilios Juodosios jūros strategijos, o Rusija ją visada turėjo – agresyvią, revanšistinę ir barbarišką. Jis taip pat priminė, kad tarp Juodosios ir Azovo jūrų esančioje Tuzlos saloje įvyko pirmoji Rusijos ataka prieš Ukrainos teritorijos vientisumą.

D. Kuleba pridūrė, kad Rusija ėmėsi veiksmų, kai Vakarai suabejojo, „kai baimė uždarė NATO duris Ukrainai ir Sakartvelui 2008 metais“. Rusija į tai greitai sureagavo, puldama abi šalis. Anot ministro, tada kai kurie lyderiai nusprendė, kad geriausia strategija – išsaugoti maniaką laimingą, o jo potencialias aukas palikti beginkles.

URM vadovo įsitikinimu, NATO viršūnių susitikimas Vilniuje suteikia galimybė ištaisyti šią praeities klaidą ir žengti ryžtingus žingsnius keliu į Ukrainos narystę Aljanse, kad ne tik jo durys būtų atviros, bet ir būtų aiškus planas, kada ir kaip Ukraina į jį pateks.

„Manau, jog dabar visi suprantame, kad baimė nėra strategija. Atėjo metas sukurti visapusišką saugumo sistemą visoms regiono valstybėms, kurias gąsdino laisvėje esantis maniakas. Atėjo metas paversti Juodąją jūrą tokia, kokia tapo Baltija – NATO jūra. Šis karas parodė, kad regiono saugumas yra nedalomas – grėsmė vienam yra grėsmė visiems“, – pabrėžė D. Kuleba.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rumunijos sostinėje vyksta Tarptautinės Krymo platformos Juodosios jūros saugumo konferencija, į kurią susirinko daugiau kaip 50 šalių ir organizacijų atstovai.