„Šuniška tarnyba“ – taip drąsiai būtų galima pavadinti vieno unikaliausių pasaulyje karinių dalinių, Danijos Karalystės karinėms jūrų pajėgoms pavaldaus slidininkų patrulio „Sirius“, karių darbą. Šio mažyčio dalinio, kuriame vienu metu tarnauja nuo 14 iki 20 vyrų, užduotis – patruliuoti bekraštėse atšiaurios Grenlandijos platybėse. Kariams padeda ištvermingi kinkinių šunys.

Manvydas VITKŪNAS

Grenlandija – didžiausia mūsų planetos sala. Jos teritorija – 2,13 mln. kvadratinių kilometrų. Tačiau šiame atšiauraus klimato krašte, kur 80 proc. paviršiaus dengia ledynai, gyvena vos 57 tūkst. žmonių (90 proc. jų yra čiabuviai – eskimai).

Dar X a. Grenlandijoje buvo įkurtos pirmosios vikingų gyvenvietės. Europiečiai, vasarą pamatę žaliuojančias salos pakrantes, pavadino jas Grenlandija – „Žaliąja žeme“, nors iš tiesų šiam kraštui kur kas labiau tiktų „Baltosios žemės“ pavadinimas. Iš pradžių Grenlandiją su pertraukomis kontroliavo norvegai, o 1721 m. milžinišką salą prisijungė Danijos Karalystė. Nuo 1953-iųjų Grenlandija turi didelę autonomiją. Danijos valdžią Grenlandijoje reprezentuoja ne tik įvairios administracinės institucijos, bet ir karinės pajėgos. Be pakrančių apsaugos dalinių, saloje dislokuotas unikalus kovinis dalinys – slidininkų patrulis „Sirius“.

Ieškojo vokiečių

Patrulio „Sirius“ ištakos siekia Antrojo pasaulinio karo laikus. 1940 m. Vokietija okupavo Daniją. Kitoje Atlanto vandenyno pusėje, šalia Šiaurės Amerikos krantų, esanti Grenlandija vokiečiams taip pat buvo svarbi – iš čia galima kontroliuoti laivybą šiaurės vakarinėje Atlanto dalyje ir kelti tiesioginę grėsmę Kanadai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms (JAV). Tačiau amerikiečiai nesnaudė ir suskubo perimti Grenlandijos kontrolę. Žinoma, ji buvo tik sąlygiška – visiškai kontroliuoti tokią didžiulę teritoriją buvo itin sudėtinga.

Danijos pakrantėse patruliavo JAV ir jų sąjungininkų laivai, oro erdvę skrosdavo lėktuvai, tačiau, nepaisydami visų saugumo priemonių, vokiečiai sugebėjo Grenlandijos pakrantėse įkurti kelias mažas slaptas karines bazes. Tai buvo žvalgybos, radijo ryšio ir meteorologinės žvalgybos postai, Trečiojo reicho pajėgoms teikę neįkainojamą informaciją apie navigaciją aplinkiniuose vandenyse, o svarbiausia – apie oro sąlygas Šiaurės Atlanto regione, darančias didžiulę įtaką ir orams Europoje. Tai padėdavo vokiečių karinei vadovybei tiksliau planuoti savo karo aviacijos ir laivyno veiksmus.

Vokiečių žvalgybos postai buvo gerai užmaskuoti. Personalas į juos buvo atgabenamas povandeniniais laivais ir išlaipinamas pakrantėje. Vakarų sąjungininkams reikėjo šiuos postus žūtbūt surasti ir sunaikinti. 1941 m. vasarą buvo sukurtas Šiaurės Rytų Grenlandijos rogių patrulis. Jam priskirti kariai užsiėmė vokiečių bazių paieška. Šią užduotį kariai vykdė sėkmingai.

Pavyzdžiui, patruliui pavyko aptikti vokiečių žvalgybos punktą Sabinės saloje, šalia šiaurės rytinės Grenlandijos pakrantės. Jo koordinates patrulis perdavė Islandijoje esančiai amerikiečių karo aviacijos bazei, iš kur pakilę bombonešiai sunaikino taikinį.

Tačiau patruliui ne visada sekėsi: 1943 m. kovą pakrantėje išlaipintas vokiečių desantas užpuolė ir sunaikino patrulio bazę. Iš viso karo metais Šiaurės Rytų Grenlandijos rogių patrulis neteko vieno kario, dar du buvo patekę į vokiečių nelaisvę, tačiau sugebėjo pabėgti.

Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui atrodė, kad ramioje, atokioje Grenlandijoje užteks tik policijos didesnėse gyvenvietėse ir pakrančių apsaugos laivų bei lėktuvų. Tačiau netrukus prasidėjo Šaltasis karas. Kylant įtampai tarp Vakarų šalių ir Sovietų Sąjungos, Grenlandijoje, Tulėje, buvo įrengta JAV karo aviacijos bazė. Be to, Danijos vyriausybė nusprendė, jog būtina, kad Grenlandijoje nuolat patruliuotų kariai. 1950-aisiais buvo įkurtas dalinys „Resolut“, po trejų metų pavadintas slidininkų patruliu „Sirius“ – jam suteiktas didžiausios Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždės pavadinimas.

Patrulis „Sirius“ pavaldus Danijos kariuomenės Jungtinei arktinių pajėgų vadovybei. Pagrindinė patrulio bazė – Daneborgas (rytinėje Grenlandijos pakrantėje). Taip pat dalinys turi atraminius punktus Norde, Danmarkshaune ir Mestersvige. Šiose vietovėse yra lėktuvų kilimo ir tūpimo takai, gyvenamosios patalpos, maisto ir aprangos sandėliai. Be to, įvairiose patruliavimo rajono vietose įrengta dar 50 mažų maisto ir būtiniausių priemonių saugyklų, kuriose patruliuojantys kariai gali papildyti atsargas.

Kokia alga?

Tarnauti patrulyje „Sirius“ laikoma didžiule garbe ir itin rimtu išbandymu. Į šį dalinį gali patekti Danijos kariuomenės kariai, jau atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą ir įveikę sudėtingą atranką bei joje pasirodę geriau už konkurentus. Kandidatas negali būti vyresnis nei 30 metų. Kasmet priimami šeši naujokai. Pusę metų vyksta specialusis karinis rengimas įvairiose karinėse bazėse Europoje ir Grenlandijoje.

Kariai mokomi išgyventi atšiauriomis sąlygomis, teikti pirmąją medicinos pagalbą, orientuotis vietovėje. Jie išmoksta, pavyzdžiui, įsirengti urvus sniege ir juose gyventi kelias paras, išsigelbėti įlūžus ledui. Kariai turi mokėti iš nuotraukų atpažinti įvairius geografinius objektus (kalnus, uolas, pakrantės ruožus), kad galėtų orientuotis vietovėje praradę žemėlapį, palydovinę navigacijos sistemą ir kompasą. Galiausiai pradedama 26 mėnesius trunkanti tarnyba. Jos metu eilinis karys kas mėnesį gauna 22 tūkst. Danijos kronų (beveik 3 tūkst. eurų) atlyginimą.

Patrulyje vienu metu dažniausiai tarnauja 14 karių, suskirstytų į septynias poras. Viena pora lieka pagrindinėje bazėje – Daneborge, o šešios poros periodiškai (dažniausiai – tris kartus per metus) vyksta patruliuoti nurodytais maršrutais į poliarines platumas. Esant reikalui, patrulio karių skaičius padidinamas iki 20.

„Sirius“ atsakomybės zona – šiaurės rytinė salos dalis, kurioje yra ir didžiausias pasaulyje Šiaurės Rytų Grenlandijos nacionalinis parkas, užimantis milžinišką – 972 tūkst. kvadratinių kilometrų – teritoriją. Šio parko teritorijoje gyvena vos kelios dešimtys žmonių, tačiau čia galima išvysti iki 15 tūkst. avijaučių (40 proc. pasaulio populiacijos), baltųjų lokių, pakrantėje – ruonių ir kitų gyvūnų. Patrulio kariai atlieka aplinkos apsaugos, kontrolės, žvalgybos užduotis, o svarbiausia – demonstruoja Danijos valstybės suverenitetą Grenlandijoje.

Grėsmė – plėšrūnai

Vienai patruliuojančių karių porai priskiriama 11–15 kinkomųjų šunų, tempiančių roges su 300–400 kilogramų kroviniu – karių maistu ir šunų ėdalu, palapine, miegmaišiais, vaistais, įvairia įranga. Per dieną patruliuojantys kariai ir jų keturkojai pagalbininkai įveikia vidutiniškai 30 kilometrų. Vieno žygio metu nukeliaujama iki kelių tūkstančių kilometrų.

Ypač sunku patruliuoti prasidėjus poliarinei nakčiai, siaučiant sniego audroms. 1968 m. vienas karys per audrą atsiliko nuo savo porininko, pasiklydo ir žuvo. Dabar, pagal instrukcijas, prasidedant sniego audrai ar temperatūrai nukritus žemiau 55 laipsnių šalčio, kariai privalo sustoti ir įsirengti stovyklą.

Didelę grėsmę kelia ir baltieji lokiai. Jie ne kartą užpuolė patrulius. Savigynai kariai turi šautuvus ir pistoletus. Taip pat kariai turi saugotis nušalimų, nepasiklysti, neužvažiuoti ant plono ledo (būtent užšalusiomis pakrantėmis patogiausia ir greičiausia judėti).

Šunys – nuolatiniai karių bendražygiai tolimose kelionėse. Nors buvo įvairių bandymų patruliuojant naudoti motorines roges, sniego motociklus, visureigius, kariai įsitikino – atšiauraus klimato sąlygomis paprasčiausias variklio gedimas gali tapti mirties nuosprendžiu, o šunų kinkiniai yra patikimi ir nepakeičiami.