Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį gynė savo politiką palaikyti dialogą su Rusija, užpuolusia Ukrainą, sakydamas, kad Turkija neturėtų būti vienintelė valstybė, kuri kalbasi su Maskva, ir kad jau dabar turėtų būti rengiamasi deryboms dėl taikos.

E. Macronas ne kartą kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu nuo tada, kai Maskva vasario mėnesį įsiveržė į Ukrainą; paskutinis jų pokalbis po ilgos pertraukos įvyko rugpjūčio 19 dieną.

Tuo tarpu Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, su kuriuo E. Macrono santykiai yra įtempti, aktyviai siekia atlikti tarpininko vaidmenį ir asmeniškai susitiko tiek su V. Putinu, tiek su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

„Kas nori, kad Turkija būtų vienintelė pasaulio galia, kuri ir toliau kalbasi su Rusija? – sakė prezidentas Eliziejaus rūmuose vykusiame Prancūzijos ambasadorių susitikime. – Negalime pasiduoti jokiai netikros moralės formai, kuri mus paverstų bejėgiais“.

„Diplomato darbas – kalbėtis su visais, ypač su žmonėmis, su kuriais nesutariame. Todėl ir toliau tai darysime, derindami veiksmus su savo sąjungininkais“, – kalbėjo E. Macronas.

Jis teigė, kad pasaulio galingosios valstybės jau dabar turėtų rengtis  „deryboms dėl taikos“, kuri užbaigtų jau daugiau kaip pusę metų trunkantį karą, tačiau pabrėžė, kad Kyjivas pats turi nuspręsti dėl laiko ir sąlygų.

„Turime ruoštis ilgam karui. Turime vengti eskalacijos ir dėti pagrindus taikai“, – sakė jis. – Dėti pagrindus taikai reiškia kalbėtis su visomis pusėmis, įskaitant, kaip tai padariau prieš kelias dienas ir darysiu dar kartą, su Rusija“.

Jis sakė, kad suderėta taika nebūtų tokiomis sąlygomis, „kurios būtų primestos Ukrainai, jei būtume ją palikę likimo valiai“.

E. Macronas teigė, kad Vakarų karinė pagalba Ukrainai, įskaitant ir Prancūzijos, leido šaliai atlaikyti Rusijos invaziją daug veiksmingiau, nei prognozavo daugelis ekspertų ir Rusija.

„Mes nedalyvaujame kare, mes to nenorime, – sakė jis, pakartodamas argumentą, kurį naudojo nuo pirmųjų karo dienų. – Tačiau negalime leisti Rusijai laimėti šio karo kariniu būdu užimant teritoriją ir kartu agresyviai parodant, kad tarptautinė tvarka ir mūsų vertybės pralaimi“.

Jis taip pat perspėjo, kad Europa turi išlaikyti vienybę, pažymėdamas, kad kai kurios šalys ragina laikytis karingesnės pozicijos arba svarsto vienašališkas priemones.

„Negalime leisti, kad šis karas suskaldytų Europą. Europos vienybė yra svarbiausia. Europos suskaldymas yra vienas iš Rusijos karo tikslų“, – sakė jis.