27 ES valstybės narės pasiekė kompromisą dėl naujų sankcijų Rusijai: susitarime, pasiektame Briuselio aukščiausiojo lygio susitikime pirmadienį vėlai vakare, Rusijos naftai, importuojamai į bloką sausumos keliais, taikoma išimtis.

„Tai iš karto apima daugiau kaip [du trečdalius] iš Rusijos importuojamos naftos, nutraukiant didžiulį jos karo mašinos finansavimo šaltinį“, – po pirmosios iš dviejų neeilinio ES viršūnių susitikimo dienų socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘as Michelis.

Naftos importas jūra, kuris sudaro apie du trečdalius viso naftos importo iš Rusijos į ES, bus visiškai sustabdytas iki metų pabaigos, po derybų surengtoje spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

Naftai, importuojamai milžinišku sovietinių laikų naftotiekiu „Družba“, jungiančiu Rusiją su keliomis Rytų ir Vidurio Europos šalimis, kol kas sankcijos netaikomos, pridūrė ji.

Vengrija ir kitos šalys darė aktyvų spaudimą, kad vamzdynas, kuriuo šiuo metu tiekiama maždaug trečdalis ES importuojamos rusiškos naftos ir kurio dalis eina per Ukrainą, nebūtų įtrauktas.

Tačiau Vokietija ir Lenkija paskelbė, kad savanoriškai laipsniškai nutrauks naftos importą naftotiekiu, o tai reiškia, kad iki metų pabaigos draudimas apims „beveik 90 proc. viso rusiškos naftos importo“, – sakė U. von der Leyen.

Bendrame 27 ES valstybių narių pareiškime nutarta „kuo greičiau“ sugrįžti prie išimčių Rusijos naftos importui naftotiekiu „Družba“, tačiau tikslus terminas liko nenurodytas.

Siekdamos užsitikrinti Vengrijos palaikymą, kitos ES šalys ne tik sutiko netaikyti draudimo naftotiekiu tiekiamai naftai, bet ir pažadėjo imtis „skubių priemonių“, kad būtų užtikrintas naftos tiekimo Vengrijai saugumas tuo atveju, jei būtų pažeistas per karo draskomą Ukrainą einantis naftotiekis.

Taip pat sankcijų pakete – iš SWIFT sistemos pašalintas didžiausias Rusijos bankas „Sberbank“, uždrausti dar trys Rusijos valstybiniai transliuotojai ir taikomos sankcijos asmenims, atsakingiems už karo nusikaltimus, sakė Ch. Michelis.

Šalys taip pat susitarė dėl iki 9 mlrd. JAV dolerių finansinės pagalbos Ukrainai, kad padėtų jai padengti viešąsias išlaidas, įskaitant darbo užmokesčio mokėjimą ir ligoninių bei mokyklų išlaikymą Rusijos invazijos sąlygomis. Dėl tikslios pagalbos formos – dotacijų ar paskolų – dar nesusitarta.

ES skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurų

Europos Sąjunga (ES) šiais metais skirs Ukrainai dar iki 9 mlrd. eurų finansinę paramą. Tai sakoma ES šalių lyderių pareiškime, kuris paskelbtas naktį į antradienį. Šioms lėšomis Ukraina galės padengti einamąsias sąskaitas, pavyzdžiui, išmokėti pensijas ir užtikrinti ligoninių darbą. Kol kas neaišku, kiek pinigų bus skirta kaip dotacija ir kiek kaip kreditas.

Pareiškime sakoma: „Europos Sąjunga pasirengusi 2022 metais suteikti Ukrainai naują išskirtinę iki 9 mlrd. eurų makrofinansinę pagalbą“. Remiantis tekstu, ES su G7 partnerėmis toliau rems Ukrainos vyriausybę, kad šalis nebankrutuotų.

Europos Komisija neseniai paskelbė, kad siūlys atitinkamas priemones. Tada ES ekonomikos komisaras Valdos Dombrovskis sakė, kad paramą pirmiausiai sudarys paskolos, tačiau dalis bus ir dotacijos. Ukrainos duomenimis, šalis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko kas mėnesį gauna beveik 4,7 mlrd. eurų. Tai lėšos, kurių Ukrainos biudžetui reikia socialinėms išlaidoms dėl karo.

TVF mano, kad Ukrainai per mėnesį reikia apie 5 mlrd. dolerių, kad būtų užtikrintas vyriausybės ir svarbių valstybinių institucijų funkcionavimas. Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teigimu, ekonominiams nuostoliams padengti šaliai reikia apie 6,5 mlrd. eurų per mėnesį. Dar šimtai milijardų reikalingi šalies atstatymui.