Vakarai turi užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų nugalėtas Ukrainoje, ir toliau remti Kyjivą nedvejodami ir neatsitraukdami, ketvirtadienį pareiškė Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Bosnijoje ir Hercegovinoje besilankanti L. Truss sostinėje Sarajeve bendravo su žurnalistais po susitikimo su savo kolege Bisera Turkovič ir perspėjo, kad negalima „siūlyti V. Putinui kompromiso ar nuolaidžiauti jam“.

„Mes turime panaudoti visus savo išteklius ir neatsitraukti... toliau tiekti Ukrainai ginklus, kurių jiems reikia, kad laimėtų ir susigrąžintų savo teritorinį vientisumą bei suverenitetą, – sakė ji. – Turime užtikrinti, kad Putinas pralaimės Ukrainoje, o Ukraina nugalės... kad Rusijos agresija daugiau niekada negalėtų kelti grėsmės taikai Europoje“.

Prisimindama dešimtajame dešimtmetyje Bosnijoje vykusį karą, per kurį žuvo beveik 100 tūkst. žmonių, L. Truss perspėjo dėl dabartinių Rusijos kišimosi į šalies reikalus ženklų, kurie, pasak jos, „gali vėl sugrąžinti mus į tuos tamsius laikus“.

„Tai turi būti sustabdyta“, – sakė ji, pažadėdama JK paramą siekiant užkirsti tam kelią.

Šalis siekia iki 2025 metų sutelkti 93 mln. eurų JK remiamų investicijų į Vakarų Balkanus, pridūrė L. Truss.

Rusijos invazija į Ukrainą padidino baimę, kad gali padidėti įtampa nestabiliuose Balkanuose, kurie tradiciškai yra susiskaldę tarp Rytų ir Vakarų ir kuriuose Rusija siekia didinti savo įtaką.

Bosnijos etninių serbų lyderis Miloradas Dodikas ėmė vis garsiau kalbėti apie savo atsiskyrimo tikslus, kuriuos, kaip manoma, remia Maskva. Jo veiksmai sukėlė baimę, kad šalis gali suskilti ar net įsivelti į naują konfliktą.

JAV ir JK M. Dodikui įvedė sankcijas, ypač dėl grėsmės Bosnijos ir Hercegovinos stabilumui bei funkcionavimui.

Bosnijos užsienio reikalų ministrė B. Turkovič ketvirtadienį sakė, kad Balkanai ir jos šalis atsidūrė „svarbiame posūkio taške“.

„Krizė Ukrainoje gali persimesti ir gal net sąmoningai permetama į šią Europos dalį“, – perspėjo ministrė, pabrėždama, kad būtina Vakarų parama Sarajevo siekiui įstoti į Europos Sąjungą ir NATO.

Bosnijai suteiktas ES kandidatės statusas būtų „gera žinia visiems, kurie šoka pagal Rusijos dūdelę“, sakė B. Turkovič, turėdama omenyje M. Dodiką.

Nuo 1992-1995 metų karo Bosniją sudaro du pusiau nepriklausomi dariniai – musulmonų ir kroatų Bosnijos ir Hercegovinos Federacija ir Serbų Respublika Srpska. Jos turi bendras, bet silpnas centrines institucijas.